„Sąlygotas būties, vienuoliai, yra gimimas … Sąlygota savinimosi, vienuoliai, yra būtis … Sąlygotas troškimo, vienuoliai, yra savinimasis … Sąlygotas jausmo tono, vienuoliai, yra troškimas … Sąlygotas sąlyčio, vienuoliai, yra jausmo tonas … Sąlygotas šešių patyrimo sričių, vienuoliai, yra sąlytis … Sąlygotos proto ir materialios formos, vienuoliai, yra šešios patyrimo sritys … Sąlygoti sąmonės, vienuoliai, yra protas ir materiali forma … Sąlygota valingų veiksmų, vienuoliai, yra sąmonė … Sąlygoti neišmanymo, vienuoliai, yra valingi veiksmai. Nepriklausomai nuo to, ar atsiranda Tathagatos, ar ne, išlieka šis elementas, šis Dhammos pastovumas, ši nekintama Dhammos tvarka, sąlygotas ryšis. Tathagata žino tai visiškai pabusdamas, prasiskverbia į tai. Žinodamas tai visiškai pabudęs ir prasiveržęs į tai, jis tai skelbia, moko, aprašo, išdėsto, atskleidžia, išanalizuoja, išaiškina: „Žiūrėkite, sąlygoti neišmanymo, vienuoliai, yra valingi veiksmai.” Tokiu būdu, vienuoliai, tai, kas čia yra tokybė, ne neteisybė, ne kitokybė, sąlygotas ryšis – tai, vienuoliai, vadinama sąlygotąja kilme. Ir kurie, vienuoliai, reiškiniai kyla dėl sąlygų? Senėjimas ir mirtis, vienuoliai, yra nepastovūs, sukuri, sąlygotai kilę, jiems būdinga nykti, irti, blėsti, baigtis. Gimimas, vienuoliai, yra nepastovus, sukurtas, sąlygotai kilęs, jam būdinga nykti, irti, blėsti, baigtis. Būtis, vienuoliai, yra nepastovi, sukurta, sąlygotai kilusi, jai būdinga nykti, irti, blėsti, baigtis. Savinimasis, vienuoliai … Troškimas, vienuoliai … Jausmo tonas, vienuoliai … Sąlytis, vienuoliai … Šešios patyrimo sritys, vienuoliai … Protas ir materiali forma, vienuoliai … Sąmonė, vienuoliai … Valingi veiksmai, vienuoliai … Neišmanymas, vienuoliai, yra nepastovus, sukurtas, sąlygotai kilęs, jam būdinga nykti, irti, blėsti, baigtis. Šie reiškiniai kyla dėl sąlygų.