Palaimintasis buvo apsistojęs netoli Savatthi. „Vienuoliai, neįsivaizduojama kada buvo šios samsaros pradžia. Neįmanoma praeity nurodyti trikdomų neišmanymo, esančių troškimo pančiuose, besiblaškančių, klajojančių samsaroje, būtybių pradžią. Kaip manote, vienuoliai, ko yra daugiau, ar, per tą labai ilgą laiką, kol jūs blaškėtės, klajojote samsaroje, išgerto motinos pieno, ar vandens keturiuose didžiuose vandenynuose?” „Garbusis, pagal tai, kaip suprantame Palaimintojo dėstytą mokymą, daugiau yra per tą labai ilgą laiką, kol mes blaškėmės, klajojome samsaroje, išgerto motinos pieno, bet tikrai ne vandens keturiuose didžiuose vandenynuose.” „Puiku, puiku, vienuoliai, gerai, vienuoliai, kad jūs mano dėstytą mokymą taip suprantate. Tikrai, vienuoliai, per tą labai ilgą laiką, kol jūs blaškėtės, klajojote samsaroje, pralieto, išgerto motinos pieno yra daugiau nei vandens keturiuose didžiuose vandenynuose. Dėl kokios priežasties? Vienuoliai, neįsivaizduojama kada buvo šios samsaros pradžia … pakanka išsilaisvinti (iš samsaros).”

1. Pirmasis skyrius

5. Kalnas

Palaimintasis buvo apsistojęs … vienuolyne … netoli Savatthi. Ir štai vienas vienuolis nuėjo pas Palaimintąjį. Atėjęs pasveikino jį ir atsisėdo iš šono. Sėdėdamas gi iš šono tas vienuolis pasakė Palaimintajam štai ką: „Kokios trukmės, Garbusis, yra kappa (kalpa, era)?” „Ilga, vienuoli, yra kappa. Nėra lengva jos trukmę suskaičiuoti (ir pasakyti) „joje yra tiek metų”, arba „joje yra tiek šimtų metų”, arba „joje yra tiek tūkstančių metų”, arba „joje yra tiek šimtų tūkstančių metų”.”