Ir kaip, vienuoliai, reikėtų žiūrėti į peną – proto valią? Įsivaizduokite, anglių duobę, gilesnę už žmogaus ūgį, pripildytą žėrinčių anglių be liepsnos ir dūmų. Ir štai ateitų žmogus, kuris nori gyventi, nenori mirti, trokšta laimės, nenori kentėti. Tada du stiprūs vyrai paimtų jį už abiejų rankų ir temptų prie anglių duobės. Tuomet, vienuoliai, tas žmogus norėtų būti kuo toliau, trokštų būti kuo toliau, geistų būti kuo toliau (nuo anglių duobės). Kokia yra to priežastis? Todėl, kad, vienuoliai, jis žino: „Jei aš įkrisiu į šią anglių duobę, mane dėl to ištiks mirtis arba mirtinas skausmas.” Būtent taip, vienuoliai, sakau, reikėtų žiūrėti į peną – proto valią. Kai penas – proto valią visiškai suprantamas, visiškai suprantamos trys troškimo rūšys. Kai trys troškimo rūšys visiškai suprantamos, sakau, tauriam mokiniui nebelieka nieko, ką dar reiktų padaryti.