Kaip manote, vienuoliai, Ar jie valgytų tą maistą dėl pramogos ar malonumo, ar dėl fizinio grožio ir patrauklumo puoselėjimo?” „Ne, Garbusis.” „Ar jie valgytų tą maistą tik tam, kad galėtų pereiti dykumą?” „Taip, Garbusis.” „Būtent taip, vienuoliai, sakau, reikia žiūrėti į peną – valgomą maistą. Kai penas – valgomas maistas visiškai suprantamas, visiškai suprantamas ir su penkiais jusliniais malonumais susijęs geismas. Kai su penkiais jusliniais malonumais susijęs geismas yra visiškai suprastas, nėra jokių pančių, dėl kurių taurusis mokinys vėl grįžtų į šį pasaulį. Ir kaip, vienuoliai, reikėtų žiūrėti į peną – sąlytį? Įsivaizduokite, vienuoliai, karvę su nulupta oda stovinčią prie sienos. Ją ėstų sienoje gyvenantys padarai. Jei ji stovėtų prie medžio, ją ėstų medyje gyvenantys padarai. Jei ji stovėtų vandenyje, ją ėstų vandeny gyvenantys padarai. Jei ji stovėtų atvirame ore, ją ėstų ore gyvenantys padarai. Kad ir kur stovėtų ta nudirta karvė, ten gyvenantys padarai ją ėstų. Būtent taip, vienuoliai, sakau, reikia žiūrėti į peną – sąlytį. Kai penas – sąlytis visiškai suprantamas, visiškai suprantamos trys jausmo tonų rūšys. Kai trys jausmo tonų rūšys visiškai suprantamos, sakau, tauriam mokiniui nebelieka nieko, ką dar reiktų padaryti.