Palaipsninių suttų rinkinys: Dešimtukai ir vienuoliktukai

Summarised by AI from the whole volume (13 topics) — click to jump to where a topic begins.

1. Page 2–4 Ānisaṃsa-sutta: dalykų seka nuo dorovės iki išsilaisvinimo Ānanda klausia Budos, kokia yra doros dorovės nauda ir palaima. Buda atsako nuoseklia grandine: dorovė sukelia sąžinės ramybę, sąžinės ramybė – linksmumą, linksmumas – džiaugsmą, džiaugsmas nuramina kūną, nurimęs kūnas patiria laimę, laimė leidžia protui susitelkti, susitelkimas leidžia matyti dalykus tokius, kokie jie yra, toks matymas sukelia atsiribojimą ir bejausmiškumą, o galiausiai veda į išsilaisvinimo žinojimą ir regėjimą; kiekviena pakopa kyla natūraliai, nereikia to sąmoningai siekti.
2. Page 34 Ariyavāsa-sutta: dešimt kilniųjų buveinių (2 sutos) Buda nurodo dešimt kilniųjų buveinių – dalykų, kuriais gyveno, gyvena ir gyvens visi praeities, dabarties ir ateities kilnieji: atsikratoma penkių kliūčių; turimos šešios savybės, t. y. protas išlieka pusiausviras, susidūręs su objektais per šešias juslių duris, be patikimo ir nepatikimo; turima vienintelė apsauga – sąmoningumas; turimos keturios atramos; visiškai atsisakoma asmeninių „tiesų“ (pacceka-sacca – atskirų pažiūrų, pavyzdžiui, ar pasaulis amžinas, ar ne); nuslopinamas siekimas juslini
3. Page 34–41 Sīhanāda-sutta ir Dasabala-sutta: dešimt Tathāgatos galių Buda lygina save su liūtu, kuris vakare išeina iš savo guolio, apsidairo į visas puses ir tris kartus suriaumoja liūto riaumojimu prieš išeidamas ieškoti grobio, kad nesužeistų mažų gyvūnų, esančių nepatogiose vietose; taip ir Tathāgata, mokydamas susirinkimus Dhammos, riaumoja liūto riaumojimu. Tada jis nurodo dešimt Tathāgatos galių žinojimų, dėl kurių jis gali skelbti vadovo padėtį: jis tikrai žino, kas galima ir kas negalima, žino kammos vaisius visais trimis laikais, žino kelius į visus būv
4. Page 115 Visų dalykų pagrindas ir proto lavinimas suvokimais Buda moko, kad jei kitų mokymų klajojantys askezės klaustų, kas yra visų dalykų šaknis, kilmė ir susiliejimo vieta, reikia atsakyti: visų dalykų šaknis – noras (chanda), kilmė – dėmesys (manasikāra), susiliejimo vieta – kontaktas, vadovas – susitelkimas, valdovas – sąmoningumas, viršūnė – išmintis, šerdis – išsilaisvinimas, o pabaiga – nibbāna. Tada jis moko, kad vienuolis nuo pat įšventinimo turėtų įpratinti protą prie įvairių suvokimų, pavyzdžiui, nepastovumo, ne-savasties ir nepatrauklumo suv
5. Page 115–120 Girimānanda-sutta – Apie Girimānandą Ānanda praneša Budai, kad gerbiamasis Girimānanda sunkiai serga. Buda moko dešimties suvokimų, kuriuos liepia jam perteikti, sakydamas, kad juos išgirdus liga gali nurimti. Dešimt suvokimų yra: nepastovumo suvokimas, ne-savasties suvokimas, nepatrauklumo suvokimas (32 kūno dalių apmąstymas), pavojaus suvokimas (kūno, pilno ligų, trūkumai), atsisakymo suvokimas, bejausmiškumo suvokimas, liovimosi suvokimas, nesidžiaugimo visu pasauliu suvokimas, visų darinių nepastovumo matymas ir kvėpavimo sąmon
6. Page 120–124 Nežinojimo mityba (Yamaka-vaggos pradžia) Buda moko, kad nežinojimas (avijjā) turi jį palaikančią mitybą, einančią grandine: penkios kliūtys yra nežinojimo mityba, trys netinkami elgesio būdai – kliūčių mityba, juslių nesaugojimas – netinkamo elgesio mityba, ir taip toliau atgal iki bendravimo su blogais žmonėmis kaip grandinės pradžios. Jis tai lygina su lietumi, lyjančiu kalnuose, kurio vanduo teka į upelius, griovas, tvenkinius, kanalus, upes ir galiausiai į vandenyną, rodydamas, kad nedorybė susidaro iš nenutrūkstamos priežasčių ir
7. Page 124–128 Būties troškulio mityba Tai suta, lygiagreti ankstesniajai. Buda moko, kad būties troškulys (bhava-taṇhā – troškimas egzistuoti) taip pat turi jį palaikančią mitybos seką, kaip ir nežinojimas: jo mityba yra nežinojimas, nežinojimo mityba – penkios kliūtys, ir taip toliau atgal iki bendravimo su blogais žmonėmis kaip pradžios. Jis vartoja tą patį palyginimą apie lietų kalnuose, tekantį į vandenyną, kad parodytų priežasčių ir sąlygų tęstinumą, o pabaigoje vėl nurodo priešingą išmanymo ir išsilaisvinimo mitybą. Tai pabrėž
8. Page 128–129 Pasiekusieji tikslą šioje Dhammoje-Vinayoje (Niṭṭhā-sutta) Buda moko, kad visi, pasiekę tikslą (niṭṭhā) jo mokyme, yra tobuli požiūriu. Jis juos suskirsto į dvi grupes: pirmoji – penki, pasiekiantys tikslą šiame pasaulyje: srovėn įžengusieji, atgimstantys daugiausia septynis kartus (sattakkhattu-parama), atgimstantys iš šeimos į šeimą (kolaṅkola) ir atgimstantys dar vieną kartą (ekabījī), kartą grįžtantysis ir arahantas šiame gyvenime; antroji – penki, pasiekiantys tikslą palikę šį pasaulį, t. y. įvairių rūšių nebegrįžtantieji. Tada jis pakartoja tą pat
9. Page 283 Nedorų veiksmų šaknys ir dalykas, turintis išeitį Buda sako, kad kiekvienas iš dešimties nedorų veiksmų kelių, pavyzdžiui, gyvybės atėmimas, vagystė ar netinkamas lytinis elgesys, kyla dėl trijų priežasčių – godumo, neapykantos arba klaidinimo, o šioms priežastims išnykus, išnyksta ir tas veiksmas. Tada jis moko, kad šis dalykas yra toks, kuris „turi išeitį“, o ne toks, kuris jos neturi: susilaikymas nuo kiekvieno nedoro veiksmo kelio, pavyzdžiui, nuo gyvybės atėmimo ar nuo imimo to, kas neduota, yra „išeitis“, kurią žmogus gali pasirinkti, kad
10. Page 284–289 Cunda Kammāraputta-sutta apie tikrąjį tyrumą Cunda, kalvio sūnus, susitinka Budą savo mangų giraitėje prie Pāvos ir pasakoja, kad laikosi vakarų brahmanų apsivalymo nuo blogio apeigų: pavyzdžiui, ryte keldamasis iš lovos turi paliesti žemę, šviežią karvės mėšlą, žalią žolę, garbinti ugnį, sudėjęs rankas nusilenkti saulei ir maudytis tris kartus per dieną. Buda sako, kad tai nėra tyrumas kilniųjų Vinayoje, ir nurodo tris kūno, keturias kalbos ir tris proto netyrumo rūšis (dešimt nedorų veiksmų kelių, išsamiai aprašydamas šiurkščios, šmeižik
11. Page 290–295 Jāṇussoṇi-sutta apie aukas, skirtas mirusiesiems Brahmanas Jāṇussoṇi klausia Budos, ar brahmanų aukos, skirtos mirusiems kraujo giminaičiams, iš tikrųjų pasiekia mirusiuosius. Buda sako, kad auka duoda vaisių tik tada, kai mirusysis atgimė kaip alkanoji dvasia (peta) dvasių pasaulyje, nes alkanosios dvasios minta tuo, ką joms skiria giminaičiai; o tie, kurie atgimė pragare, gyvūnų pasaulyje, tarp žmonių ar kaip dievai, turi savo būviui būdingą maistą, todėl skirta auka jų nepasiekia. Net jei mirusysis, kuriam skiriama auka, ten neatgimė kaip a
12. Page 370 Mettā-sutta: vienuolika meilingo gerumo naudų Ši trumpa ir glausta suta nurodo vienuolika naudų tam, kas nuolat ugdo proto išsilaisvinimą meilingu gerumu: laimingai miegama, laimingai prabundama, nesapnuojama blogų sapnų, esama mylimam žmonių, esama mylimam ne žmonių, saugo dievai, nepaliečia ugnis, nuodai ir ginklai, protas greitai susitelkia, veido spalva skaisti, mirštama nesumišus, o jei dar nepasiekiama aukštesnių pasiekimų, atgimstama Brahmos pasaulyje. Ši suta rodo, kad meilingas gerumas yra ne tik proto dorybė, bet ir praktiškai nau
13. Page 371–376 Dasama-sutta: vienuolika vartų į nemirtingumą Namų šeimininkas Dasama iš Aṭṭhakanagaros ateina pas Ānandą į Beḷuvos kaimą netoli Vesālī ir klausia, ar yra vienas dalykas, apie kurį kalbėjo Buda, kurį uoliai praktikuojant rūpestingam vienuoliui dar neišsilaisvinęs protas išsilaisvina, o dar neišnykusios taršos išnyksta. Ānanda atsako, kad yra net vienuolika kelių: keturios jhānos, keturios dieviškosios buveinės (meilingas gerumas, užuojauta, džiaugsmas kitų sėkme ir pusiausvyra) ir du beformiai pasiekimai. Vienuolis, pasiekęs kiekvieną iš ši