„Garbusis, garbingasis Girimananda yra ligos pakirstas, kamuojamas, sunkiai serga. Gerai būtų, Garbusis, jei Palaimintasis iš atjautos nueitų pas garbingąjį Girimanandą.” „Ananda, jei tu pats vienuoliui Girimanandai papasakosi apie dešimt suvokimų, visai įmanoma, kad vienuoliui Girimanandai išgirdus tuos dešimt suvokimų, ta liga kaipmat praeis. Kokie, tie dešimt? Nepastovumo suvokimas, savasties nebuvimo suvokimas, atgrasumo suvokimas, blogybės suvokimas, palikimo suvokimas, išblėsimo suvokimas, baigties suvokimas, niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimas, jokių sudarytų dalykų nenorėjimo suvokimas, atida kvėpavimui. Ir koks, Ananda, yra nepastovumo suvokimas? Štai, Ananda, vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į atokią vietą svarsto taip: „Materiali forma nepastovi, jausmo tonas nepastovus, suvokimas nepastovus, proto dariniai nepastovūs, sąmonė nepastovi.” Taip jis gyvena stebėdamas nepastovumą šiuose penkiuose savinamuose sanduose. Tai, Ananda, vadinama nepastovumo suvokimu. Ir koks, Ananda, yra savasties nebuvimo suvokimas? Štai, Ananda, vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į atokią vietą svarsto taip: „Akis nėra savastis, formos nėra savastis, ausis nėra savastis, garsai nėra savastis, nosis nėra savastis, kvapai nėra savastis, liežuvis nėra savastis, skoniai nėra savastis, kūnas nėra savastis, apčiuopiami objektai nėra savastis, protas nėra savastis, proto objektai nėra savastis.” Taip jis gyvena, stebėdamas savasties nebuvimą šešiose vidinėse ir išorinėse patyrimo srityse. Tai, Ananda, vadinama savasties nebuvimo suvokimu.