Apie tai, namų šeimininkai, išmintingas žmogus svarsto taip: „Esti atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų: „Nėra visiškai nematerialių sferų.” Aš gi to nesu matęs. Taip pat esti atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų: „Visiškai nematerialios sferos esti.” Aš gi to nežinau. Nežinant ir nematant, netinkama būtų vienareikšmiškai nuspręsti, kad tik tai yra tiesa, visa kita yra klaidinga. Jei atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų: „Nėra visiškai nematerialių sferų,” – žodžiai būtų teisingi, tuomet tikrai man būtų įmanoma atgimti tarp proto sukurtos (subtilios) materijos dievybių. Jei atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų: „Visiškai nematerialios sferos esti,” – žodžiai būtų teisingi, tuomet tikrai man būtų įmanoma atgimti tarp suvokimo sukurtų, nematerialių dievybių. Bet gi matoma, kad dėl materialios formos imamasi lazdų ir peilių, kyla kivirčai, ginčai ir nesutarimai, kaltinimai, kiršinančios kalbos ir melagystė. Svarstydamas, kad viso to nėra nematerialiose sferose, jis praktikuoja tam, kad nusiviltų materialiomis formomis, kad išblėstų aistra (joms), kad (jos) baigtų egzistuoti. Esti, namų šeimininkai, tam tikrų atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie išpažįsta tokią doktriną, laikosi tokių pažiūrų: „Nėra visiškos būties baigties.” Tačiau esti, namų šeimininkai, taip pat tam tikrų atsiskyrėlių ir brahmanų, išpažįstančių doktriną, kuri yra tiesiogiai priešinga šių atsiskyrėlių ir brahmanų doktrinai. Jie sako: „Visiška būties baigtis esti.” Kaip manote, namų šeimininkai, argi šie atsiskyrėliai ir brahmanai neišpažįsta tiesiogiai priešingų doktrinų?” „Taip, Garbusis.”