„Lygiai gi taip, Rahula, ir veiksmas kūnu turėtų būti atliekamas po pakartotinio pasižiūrėjimo, veiksmas kalba turėtų būti atliekamas po pakartotinio pasižiūrėjimo, veiksmas protu turėtų būti atliekamas po pakartotinio pasižiūrėjimo. Rahula, kai nori atlikti veiksmą kūnu, turėtum taip pasižiūrėti į tą patį kūno veiksmą: „Ar šis veiksmas, kurį noriu atlikti kūnu, kenkia pačiam, ar kenkia kitiems, ar kenkia abiem? Ar tai yra nedoras kūno veiksmas, su skausmingomis pasekmėmis, skausmingais rezultatais?” Jei, Rahula, taip pasižiūrėdamas žinai, kad šis veiksmas, kurį nori atlikti kūnu, kenkia pačiam, ar kenkia kitiems, ar kenkia abiem, tai yra nedoras kūno veiksmas, su skausmingomis pasekmėmis, skausmingais rezultatais, tuomet, Rahula, tikrai neturėtum atlikti tokio veiksmo kūnu. Bet jei, Rahula, taip pasižiūrėdamas žinai, kad šis veiksmas, kurį nori atlikti kūnu, nei kenkia pačiam, nei kenkia kitiems, nei kenkia abiem, tai yra doras kūno veiksmas, su maloniomis pasekmėmis, maloniais rezultatais, tuomet, Rahula, tokį veiksmą kūnu turėtum atlikti.