Palaipsninių suttų rinkinys: Ketvertai

Summarised by AI from the whole volume (20 topics) — click to jump to where a topic begins.

1. Page 56 Cakka vaggos pabaiga (skyrių užbaigianti gātha) Ketvirtojo, Cakka, skyriaus, prasidėjusio prieš šį failą, pabaiga. Tai gātha, apibendrinanti aukas, kurias giria Buda – aukas be žalojimo (nirārambha yañña), atnašaujamas su įtikėjusiu protu doriems žmonėms, o ne brahmanišką gyvūnų aukojimą. Baigiama apibendrinančia gātha, išvardijančia dešimt ketvirtojo skyriaus temų.
2. Page 57–59 Keturi susitelkimo ugdymo būdai Pradedant penktąjį, Rohitassa, skyrių, Buda išdėsto keturis susitelkimo ugdymo būdus, duodančius skirtingus vaisius: laimei šiame gyvenime (per keturias jhānas), žinojimui ir regėjimui įgyti (ugdant šviesos suvokimą), sąmoningumui ir aiškiam suvokimui (aiškiai suvokiant atsirandančius ir užgęstančius jutimus, suvokimus ir mintis) ir poveikių išsekimui (apmąstant penkių prisirišimo sankaupų atsiradimą ir užgesimą). Baigiama gātha iš Pārāyana suttos apie tą, kuris perėjo gimimą ir senatvę.
3. Page 59 Keturi atsakymų į klausimus būdai Buda išdėsto keturis atsakymo į klausimus būdus: atsakyti tiesiogiai iš karto, atsakyti analizuojant ir išskaidant, atsakyti priešpriešiniu klausimu ir kai kuriuos klausimus palikti neatsakytus. Kas sumaniai žino, į kokį klausimą kaip atsakyti, vadinamas išmintingu, pasiekusiu tikslą.
4. Page 59–60 Asmenys, labiau vertinantys pyktį nei Dhammą, ir priešingai Buda išdėsto keturių rūšių pasaulyje esančius asmenis, kurie labiau vertina pyktį, niekinimą, naudą ir pagarbą nei tikrąją Dhammą; dėl to Dhamma juose neauga. Priešingai, asmenyse, kurie tikrąją Dhammą vertina labiau už visa tai, Dhamma auga.
5. Page 100 Keturi neklystantys keliai (atsižadėjimo mintys ir teisinga pažiūra) Buda išdėsto dar vieną neklystančių kelių grupę: atsižadėjimo nuo juslinių malonumų mintis, nepiktavališkumo mintis, nežalojimo mintis ir teisingą pažiūrą. Tai taip pat tikras praktikos kelias, vedantis į poveikių išsekimą.
6. Page 100–102 Keturi nedoro ir doro žmogaus bruožai (kalbėjimas apie kitus ir apie save) Buda išdėsto keturis nedoro žmogaus bruožus: jis kalba apie kitų ydas net neklausiamas, nekalba apie kitų dorybes net klausiamas, nekalba apie savo ydas net klausiamas ir kalba apie savo dorybes net neklausiamas; doras žmogus turi priešingus bruožus. Tada jis pateikia jaunos marčios palyginimą: pirmąją dieną ji kupina gėdos ir pagarbos, bet laikui bėgant tai pamažu nyksta. Jis ragina vienuolius išlaikyti gėdą ir pagarbą kaip pirmąją įšventinimo dieną.
7. Page 102 Keturi aukščiausieji (dorovė, susitelkimas, išmintis, išsilaisvinimas) Buda trumpai išdėsto keturis aukščiausius dalykus: aukščiausią dorovę, aukščiausią susitelkimą, aukščiausią išmintį ir aukščiausią išsilaisvinimą, kurie yra visos praktikos šiame mokyme šerdis.
8. Page 102 Keturi aukščiausieji (forma, jutimas, suvokimas, būtis) Buda išdėsto keturias viršūnes, arba aukščiausius taškus, dalykų egzistavime: formos viršūnę, jutimo viršūnę, suvokimo viršūnę ir būties viršūnę (bhavagga, reiškiančią aukščiausią būtį – nei suvokimo, nei nesuvokimo sritį).
9. Page 102–104 Nė vienas vienuolis neabejoja Trimis Brangakmeniais (prieš parinibbāną) Kusinārāje, artėjant parinibbānos valandai, Buda tris kartus klausia vienuolių, ar kas nors abejoja Buda, Dhamma, Saṅgha ar keliu ir praktika, ir ragina paklausti dabar, kad vėliau nesigailėtų, tačiau visi vienuoliai tyli. Garbusis Ānanda nustebęs sako, kad nė vienas vienuolis visiškai neabejoja. Buda savo žinojimu patvirtina, kad net pats paskutinis įšventintas vienuolis tame penkių šimtų vienuolių susirinkime jau yra įėjęs į srovę.
10. Page 150 Āsīvisa sutta: greitų ir stiprių nuodų gyvatės, palygintos su pykčiu Buda palygina keturių rūšių nuodingas gyvates (kurių nuodai veikia greitai, bet nėra stiprūs; stiprūs, bet veikia lėtai; ir greitai, ir stiprūs; nei greitai, nei stiprūs) su asmenimis: kuris greitai supyksta, bet ilgai nepuoselėja pykčio; kuris nesupyksta greitai, bet supykęs ilgai puoselėja nuoskaudą; kuris ir greitai supyksta, ir ilgai puoselėja pyktį; ir kuris nei greitai supyksta, nei puoselėja pykčio. Taip užbaigiamas 1-asis, Valāhaka, trečiosios paṇṇāsos skyrius.
11. Page 150–152 Kesi sutta: užsispyrusių arklių ir žmonių tramdymas Arklių tramdytojas Kesi ateina pas Budą ir sako, kad jis tramdo arklius švelniai, griežtai arba abiem būdais, o jei arklys nesileidžia tramdomas, jį tenka nužudyti, kad nebūtų sugadintas mokytojų giminės vardas. Buda sako, kad ir jis tramdo žmones švelniai, griežtai arba abiem būdais, mokydamas apie gerų ir blogų kūno, kalbos ir proto veiksmų vaisius; o jei žmogus visai nesileidžia tramdomas, jis jį „nužudo“ ta prasme, kad daugiau jo nebepamoko ir nebemoko, nes kilniųjų disciplinoje tai laikoma
12. Page 152–153 Keturios kilmingo žirgo ir dovanų verto vienuolio savybės Buda palygina keturias kilmingo žirgo, verto karaliaus, savybes – tiesumą, greitumą, ištvermę ir romumą – su vienuoliu, kuris vertas aukų, vertas svetingumo, vertas dovanų ir vertas pagarbos, nepralenkiamu nuopelnų lauku pasauliui. Taip parodomos pagrindinės doro žmogaus, vertingo pagarbos ir garbinimo, savybės.
13. Page 187 Keturių rūšių asmenys pagal kūno ir proto atsiskyrimą ir keturių rūšių Dhammos skelbėjai Pirmoje dalyje kalbama apie keturių rūšių asmenis, skirstomus pagal tai, ar jų kūnas ir protas atsiskyrę nuo nešvarumų, ar ne. Pavyzdžiui, tas, kuris gyvena miške, bet jo protas vis dar galvoja apie juslinius malonumus, piktavališkumą ir žalojimą, laikomas atsiskyrusiu kūnu, bet ne protu; priešingai, tas, kuris negyvena miške, bet jo protas galvoja apie atsižadėjimą, nepiktavališkumą ir nežalojimą. Tai rodo, kad tikrasis atsiskyrimas yra prote, o ne vietoje. Antroje dalyje kalbama apie keturių r
14. Page 187 Keturių rūšių ginčininkai (Puggala vaggos pabaiga) Ši trumpa sutta skirsto ginčininkus (vādī) į keturias rūšis pagal tai, kas jiems išsenka: prasmė, bet ne žodžiai; žodžiai, bet ne prasmė; ir tai, ir tai; nei tai, nei tai. Apibendrinama, kad neįmanoma, jog vienuoliui, turinčiam keturis analitinius žinojimus (prasmės, Dhammos, kalbos ir iškalbos), pritrūktų ir prasmės, ir žodžių. Taip užbaigiamas 4-asis, Puggala, skyrius.
15. Page 187–189 Keturių rūšių šviesa, keturi tinkami laikai, geras ir blogas kalbėjimas ir keturios šerdys 5-asis, Ābhā, skyrius apima daug trumpų suttų, lyginančių keturių rūšių šviesą (mėnulio, saulės, ugnies ir išminties) įvairiais žodžiais, tokiais kaip ābhā, pabhā, āloka, obhāsa, pajjota, ir kiekvieną kartą apibendrinama, kad išminties šviesa pranoksta visas kitas, nes gali apšviesti tiesą, ko fizinė šviesa negali. Be to, aptariami keturi laikai, palankūs dvasinei pažangai (Dhammos klausymasis, pokalbiai apie Dhammą, nurimimo praktika ir įžvalgos praktika), keturių rūšių blogas ir geras kalbėjim
16. Page 211–213 Keturios parinibbānos pasiekimo rūšys ir Ānandos išdėstyti keturi keliai Buda išdėsto keturių rūšių asmenis, kurie pasiekia parinibbāną skirtingai pagal tai, kiek pastangų įdeda (su pastangomis ar be pastangų) ir ar pasiekia parinibbāną šiame gyvenime, ar po mirties. Jis aiškina, kad tas, kuris ugdo bjaurumo suvokimą ir, remdamasis penkiomis besimokančiojo galiomis, subrandina gebėjimus, pasiekia parinibbāną be pastangų, o tas, kurio gebėjimai dar silpni, turi įdėti daug pastangų ir pasiekia parinibbāną su pastangomis. Tada garbusis Ānanda išdėsto keturis kelius, kur
17. Page 213–216 Vidinės laimės ir kančios priežastys, keturių rūšių asmeninė egzistencija ir nei suvokimo, nei nesuvokimo srities dievai 3-iasis, Sañcetaniya, skyrius prasideda mokymu, kad vidinė laimė ir kančia kyla iš kūno, kalbos ir proto veiksmų, nesvarbu, ar juos atlieka pats, ar kiti, sąmoningai ar nesąmoningai, ir visi jie remiasi nežinojimu; visiškai užgesinus nežinojimą, užgęsta ir laimės bei kančios priežastys. Tada Buda išdėsto keturias asmeninės egzistencijos rūšis pagal tai, ar ją sukelia paties, ar kitų valia. Garbusis Sāriputta klausia išsamiau, ir Buda paaiškina, kad nei suvokimo, nei nesuvokimo srities dievai yra
18. Page 254 Keturios gerai įsimintos Dhammos naudos (Mahā vaggos pradžia) Prasidedant 5-ajam skyriui (Mahā vagga), Buda išdėsto keturias naudas vienuoliui, kuris išmoko Dhammą taip, kad ji įsigėrė į protą: net jei jis miršta praradęs sąmoningumą ir atgimsta dievu, jis vis tiek gali greitai prisiminti Dhammą, išgirdęs būgno ar kriauklės garsą, išgirdęs dievų sūnų, mokantį Dhammos, arba kai spontaniškai gimęs dievas, su kuriuo jie kartu gyveno šventąjį gyvenimą, padeda jam prisiminti. Tai lyginama su žmogumi, pažįstančiu būgno garsą, kuris jį išgirdęs iškart atpažįsta.
19. Page 254–259 Kaip pažinti žmogų pagal keturis dalykus Buda moko, kad dorovę (sīla) galima pažinti ilgai gyvenant kartu, širdies švarumą (soceyya) – ilgai bendraujant reikaluose, tvirtumą (thāma) – ištikus nelaimei, o išmintį – kalbantis ir klausinėjant. Tam reikia pakankamai laiko ir dėmesingo, išmintingo stebėjimo, kad įvertinimas būtų teisingas. Pateikiamas palyginimas: žmogus, stovintis prie tvenkinio ir matantis išnyrančią mažą ar didelę žuvį, gali numanyti jos dydį iš to, kaip ji juda; taip pat ir kito žmogaus išmintį galima įvertinti iš to, k
20. Page 259–264 Bhaddiya Licchavis ir kaltinimas apgaulinga magija (āvaṭṭanī māyā) Bhaddiya Licchavis klausia Budos apie gandą, kad jis turi viliojančią magiją, kuria patraukia kitų mokymų sekėjus. Buda moko netikėti niekuo vien todėl, kad tai perduodama iš lūpų į lūpas, dėl tradicijos, gandų, raštų ar samprotavimų, o patiems apsvarstyti, kurie dalykai yra nedorybingi, peiktini ir atmestini, o kurie – dorybingi, nepeiktini ir vertingi praktikuoti. Kaip pavyzdžius jis nurodo godumą, neapykantą, klaidinimą ir pyktį, kurie visi veda į nedorus veiksmus. Išklausęs Bhaddiya įtiki ir