Ir koks, vienuoliai, sutelkties lavinimas, išlavintas, dažnai praktikuotas, veda į žinojimo ir matymo įgijimą? Štai, vienuoliai, vienuolis skiria dėmesį šviesos suvokimui, nusprendžia (visą laiką) būti su dienos (šviesos) suvokimu. Jam diena kaip naktis, o naktis kaip diena. Taip atviru, nesuvaržytu protu, jis lavina protą spindintį šviesa. Tai, vienuoliai, sutelkties lavinimas, kuris išlavintas, dažnai praktikuotas, veda į žinojimo ir matymo įgijimą. Ir koks, vienuoliai, sutelkties lavinimas, išlavintas, dažnai praktikuotas, veda į atidą ir aiškų supratimą. Štai, vienuoliai, vienuolis žino, kaip jausmo tonas kyla, kaip jis išlieka ir kaip baigiasi; žino, kaip suvokimas … žino, kaip mintis kyla, kaip ji išlieka ir kaip baigiasi. Tai, vienuoliai, sutelkties lavinimas, kuris išlavintas, dažnai praktikuotas, veda į atidą ir aiškų supratimą. Ir koks, vienuoliai, sutelkties lavinimas, išlavintas, dažnai praktikuotas, veda į ydų sunaikinimą. Štai, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas penkių savinamų sandų kilimą ir nykimą. „Tai materiali forma, tai materialios formos kilimas, tai materialios formos išnykimas. Tai jausmo tonas, tai jausmo tono kilimas, tai jausmo tono išnykimas. Tai suvokimas, tai suvokimo kilimas, tai suvokimo išnykimas. Tai proto dariniai, tai proto darinių kilimas, tai proto darinių išnykimas. Tai sąmonė, tai sąmonės kilimas, tai sąmonės išnykimas. Tai, vienuoliai, sutelkties lavinimas, kuris išlavintas, dažnai praktikuotas, veda į ydų sunaikinimą. Šie, vienuoliai, yra keturi sutelkties lavinimai. Būtent apie tai kalbėjau Pārāyanoje, „Puṇṇos klausimuose”: