„Esti, vienuoliai, šie keturi sutelkties lavinimai. Kokie keturi? Esti, vienuoliai, sutelkties lavinimas, kuris išlavintas, dažnai praktikuotas, veda į palaimingą būvimą šiame gyvenime. Esti, vienuoliai, sutelkties lavinimas, kuris išlavintas, dažnai praktikuotas, veda į žinojimo ir matymo įgijimą. Esti, vienuoliai, sutelkties lavinimas, kuris išlavintas, dažnai praktikuotas, veda į atidą ir aiškų supratimą. Esti, vienuoliai, sutelkties lavinimas, kuris išlavintas, dažnai praktikuotas, veda į ydų sunaikinimą. Ir koks, vienuoliai, sutelkties lavinimas, išlavintas, dažnai praktikuotas, veda į palaimingą būvimą šiame gyvenime? Štai, vienuoliai, vienuolis, atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų … jis pasiekia ketvirtąją džhaną ir būna joje, ten, kur nėra nemalonių ar malonių (pojūčių), bet yra atidos išgryninta proto pusiausvyra. Tai, vienuoliai, sutelkties lavinimas, kuris išlavintas, dažnai praktikuotas, veda į palaimingą būvimą šiame gyvenime.