Taip aš girdėjau. Kartą garbingasis Ananda buvo apsistojęs Kosambhyje Ghositos vienuolyne. Ten gi garbingasis Ananda kreipėsi į vienuolius: „Mielieji vienuoliai!” „Taip, Mielasis,” – atsakė garbingajam Anandai tie vienuoliai. Garbingasis Ananda štai ką pasakė: „Mielieji, visi iš tų vienuolių, kurie mano akivaizdoje pasisakė esą pasiekę arahantystę, (padarė tai) vienu ar kitu iš šių keturių būdų. Kokių keturių? Štai, mielieji, vienuolis pirmą išlavina rimastį, o po to lavina įžvalgą. Jam išlavinus rimastį, belavinant įžvalgą, užgimsta kelias. Jis tą kelią taiko, lavina, dažnai praktikuoja. Jam tą kelią taikant, lavinant, dažnai praktikuojant, paliekami pančiai, pašalinamos ydos. Toliau, mielieji, vienuolis pirmą išlavina įžvalgą, o po to lavina rimastį. Jam išlavinus įžvalgą, belavinant rimastį, užgimsta kelias. Jis tą kelią taiko, lavina, dažnai praktikuoja. Jam tą kelią taikant, lavinant, dažnai praktikuojant, paliekami pančiai, pašalinamos ydos. Toliau, mielieji, vienuolis lavina rimastį ir įžvalgą sykiu. Jam belavinant rimastį ir įžvalgą, užgimsta kelias. Jis tą kelią taiko, lavina, dažnai praktikuoja. Jam tą kelią taikant, lavinant, dažnai praktikuojant, paliekami pančiai, pašalinamos ydos. Toliau, vienuoliai, vienuolio protas yra apimtas nerimasties (dėl noro perprasti) Dhammą. Ateina, mielieji, laikas, kai tas protas nurimsta, nutyla, susivienija ir susitelkia. Jam užgimsta kelias. Jis tą kelią taiko, lavina, dažnai praktikuoja. Jam tą kelią taikant, lavinant, dažnai praktikuojant, paliekami pančiai, pašalinamos ydos.