Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas maisto šlykštumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Taip buvo pasakyta. Ir kodėl taip buvo pasakyta? Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti maisto šlykštumą, protas traukiasi nuo skonių troškimo, gręžiasi, nusisuka nuo jo, nesiekia jo, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas. Panašiai, vienuoliai, kaip gaidžio plunksna ar sausgyslės gabaliukas mestas į ugnį traukiasi, gręžiasi, nusisuka nuo jos, nesiekia jos, lygiai gi taip pat, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti maisto šlykštumą, protas traukiasi nuo skonių troškimo, gręžiasi, nusisuka nuo jo, nesiekia jo, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas. Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti maisto šlykštumą, protas siekia skonių troškimo bei jame įsitvirtina žavėjimasis, tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišvysčiau maisto šlykštumo suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybės.” Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti maisto šlykštumą, protas traukiasi nuo skonių troškimo, gręžiasi, nusisuka nuo jo, nesiekia jo, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas, tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išvysčiau maisto šlykštumo suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išlavinusiojo (protą) stiprybę.” Tad tuomet jis aiškiai tai supranta. Vienuoliai, išlavintas, dažnai praktikuotas maisto šlykštumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemirtingą elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemirtinga. Taip buvo pasakyta. Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.