Palaipsninių suttų rinkinys: Vienetai, dvejetai, trejetai

Résumé par IA à partir du volume entier (14 sujets) — cliquez pour aller à la page où commence un sujet.

1. Page 39 Aṭṭhāna pāli, 2-oji dalis: moterys ir aukščiausios padėtys bei kammos dėsnis Tęsdamas ankstesnę dalį, Buda moko, kad taip pat neįmanoma, jog vienoje pasaulio sistemoje vienu metu pasirodytų du visatos valdovai, ir neįmanoma, kad moteris būtų arahantas, visiškai nušvitęs Buda, visatos valdovas, Sakka, Māra ar Brahmā, nes šios padėtys, kaip teigiama, skirtos tik vyrams. Tada jis išdėsto kammos dėsnį: neįmanoma, kad blogas elgesys kūnu, kalba ar protu duotų pageidaujamą vaisių, ir neįmanoma, kad trejopas geras elgesys duotų nepageidaujamą vaisių; taip pat tas, kuris elgiasi
2. Page 39–40 Aparā ekadhammādi pāli: dešimt prisiminimų kaip nibbānos priežastis Prasideda nauja vieno dalyko mokymų grupė. Buda moko, kad yra dalykas, kurį žmogus išugdęs ir gausiai praktikuodamas pasiekia visišką nusivylimą, aistros išblėsimą, užgesimą, nurimimą, tiesioginį žinojimą, nušvitimą ir nibbāną; tai dešimties prisiminimų ugdymas: Budos prisiminimas, Dhammos prisiminimas, Saṅghos prisiminimas, dorovės prisiminimas, dosnumo prisiminimas, dievų prisiminimas, kvėpavimo sąmoningumas, mirties sąmoningumas, kūno sąmoningumas ir nurimimo prisiminimas. Taip pristatoma pri
3. Page 40–43 Klaidinga ir teisinga pažiūra: karčių ir saldžių sėklų palyginimas Buda moko, kad nėra kito dalyko, kuris taip stipriai skatintų nesveikų dalykų augimą ir sveikų nykimą kaip klaidinga pažiūra, ir nėra kito dalyko, kuris taip stipriai veiktų priešingai kaip teisinga pažiūra; atitinkamai jos veda būtybes į netekčių būsenas arba į gerą likimą. Tada jis palygina: klaidingos pažiūros žmogaus kūno, kalbos ir proto veiksmai, valia ir visi troškimai veda į tai, kas nepageidaujama, kaip nimbos sėkla ar karčiojo moliūgo sėkla, net pasodinta geroje žemėje, visada duoda ka
4. Page 151 Puggala vaggos pradžia: kūnu liudijantis, pažiūra pasiekęs ir tikėjimu išsilaisvinęs – kuris pranašesnis? Garbieji Sāriputta, Saviṭṭha ir Mahā Koṭṭhita aptaria, kuris iš trijų asmenų tipų – kūnu liudijantis (kāyasakkhī), pažiūra pasiekęs (diṭṭhipatta) ir tikėjimu išsilaisvinęs (saddhāvimutta) – yra pranašesnis. Kiekvienas mano, kad pranašiausias yra tas, kurio vyraujantis gebėjimas atitinka jo paties (atitinkamai tikėjimą, susitelkimą, išmintį). Nesutarę, jie nueina paklausti Budos, kuris atsako, kad sunku vienareikšmiškai nuspręsti, kuris pranašesnis, nes kiekvieno tipo asmuo gali būti skirtingame
5. Page 151–153 Trijų rūšių ligonių palyginimas: vaistų leidimo ir Dhammos mokymo priežastis Buda išdėsto, kad pasaulyje yra trijų rūšių ligoniai: tie, kurie nepasveiksta, nesvarbu, ar gauna tinkamą maistą, vaistus ir slaugytoją, ar ne; tie, kurie pasveiksta, nesvarbu, ar tai gauna, ar ne; ir tie, kurie pasveiksta tik tada, kai gauna tinkamą maistą, vaistus ir slaugytoją. Dėl šios priežasties Vinajoje jis leido ligonių maistą, ligonių vaistus ir ligonių slaugytojus. Tada jis palygina tai su trijų rūšių Dhammos klausytojais: tik vidurinioji rūšis pasiekia teisingumą sveikuose dalykuose t
6. Page 153–154 Trijų rūšių asmenys pagal sukauptą valingą kammą: į kančios, laimės ar mišrų pasaulį Sutta išdėsto trijų rūšių asmenis pagal jų įpročiu tapusius kūno, kalbos ir proto veiksmus. Tas, kuris sudaro žalojančius veiksmus (sabyāpajjha), patenka į pasaulį, kuriame yra vien kančia, kaip pragaro būtybės; tas, kuris sudaro nežalojančius veiksmus (abyāpajjha), patenka į pasaulį, kuriame yra vien laimė, kaip Subhakiṇhos dievai; o tas, kuris sudaro abiejų rūšių veiksmus, patenka į pasaulį, kuriame laimė ir kančia sumišusios, kaip žmonės ir kai kurie dievai bei žemesnėse būsenose esančios būt
7. Page 183 Sakkos gātha apie uposathą Dievų valdovas Sakka kartą gātha mokė Tāvatiṃsos dievus, kad kiekvienas, panašus į jį, turėtų laikytis uposathos svarbiomis pusmėnulio dienomis. Buda pastebi, kad Sakka šią gāthą pasakė netinkamai, nes pats Sakka dar nėra išsivadavęs iš geismo, neapykantos, paklydimo, gimimo, senatvės ir mirties, todėl netiktų taip sakyti; tinkamai šią gāthą gali sakyti vienuolis arahantas, išsėmęs poveikius, nes jis iš tiesų išsivadavo iš gimimo, senatvės, mirties ir visos kančios.
8. Page 183–186 Budos išpaikintas gyvenimas ir trejopas apsvaigimas Buda pasakoja apie ypač patogų gyvenimą, kai dar buvo princas: lotosų tvenkiniai, drabužiai iš Kāsio krašto, treji rūmai pagal metų laikus. Tačiau apmąstęs, kad ir jis pats iš prigimties turi senti, sirgti ir mirti, kaip ir kiti, kuriais jis anksčiau bjaurėjosi, jis visiškai atsikratė apsvaigimo jaunyste, sveikata ir gyvenimu (trejopo apsvaigimo). Toliau jis moko, kad neišmokytas paprastas žmogus, apsvaigęs šiais dalykais, blogai elgiasi kūnu, kalba ir protu, o tai veda į blogą likimą. Baigiama
9. Page 186–190 Trys viršenybės ir Devadūta vaggos pabaiga Buda išdėsto tris viršenybes (principus, kurie laikomi svarbiausiais) miške gyvenančiam vienuoliui: savęs viršenybę (laikyti save svarbiausiu ir gėdytis elgtis netinkamai tam, dėl ko tapo vienuoliu, kad išsivaduotų iš kančios), pasaulio viršenybę (laikyti pasaulį svarbiausiu, bijant, kad asketai, brahmanai ar dieviškąją akį turintys dievai žinos ir matys jo menkystę) ir Dhammos viršenybę (laikyti Dhammą svarbiausia, gerbiant gerai išdėstytą Dhammą ir Vinają). Visos trys skatina atsisakyti nesvei
10. Page 241 Sarabha sutta: klajoklis asketas, melagingai besigiriantis Klajoklis asketas, vardu Sarabha, palikęs Dhammą ir Vinają, Rājagahos gyventojų susirinkime skelbė, kad visiškai perprato sakjų sūnaus asketo Dhammą ir todėl pasitraukė. Vienuoliai tai perdavė Budai. Buda nuėjo pas Sarabhą ir tris kartus paklausė, kokią Dhammą jis perprato; Sarabha visus tris kartus tylėjo ir negalėjo atsakyti. Budai išėjus, kiti klajokliai pašiepė Sarabhą palyginimu apie šakalą, kuris giriasi, kad ištars liūto riaumojimą, bet sukaukia šakalo balsu.
11. Page 241–248 Kālāma sutta (Kesaputtiya sutta) Kesaputtos miestelio kālāmai sutriko, nes įvairūs pro juos keliavę asketai ir brahmanai gyrė tik savo mokyklas ir peikė kitas, todėl jie klausia Budos, kuo tikėti. Jis pateikia garsųjį mokymą: netikėti vien dėl to, kad girdėta iš kitų, dėl raštų, logikos ar mokytojo patikimumo, o patiems apmąstyti, ar tas mokymas veda į godumą, neapykantą, paklydimą ir žalą. Aiškiai supratus, kad nesveika reikia atsisakyti, – atsisakyti, o kad sveika reikia laikytis, – laikytis. Tada jis moko skleisti meilingą g
12. Page 248–253 Sāḷha sutta: garbusis Nandaka moko turtuolio Migāros anūkus Garbusis Nandaka moko Dhammos taip pat kaip Kālāma suttoje Sāḷhą ir Rohaṇą, turtuolio Migāros anūkus, leisdamas jiems patiems pamatyti, kad godumas, neapykanta ir paklydimas skatina žmones daryti penkis blogus darbus ir atneša kančią, o negodumas, neneapykanta ir nepaklydimas veda į laimę. Aiškiai tai pamačius, reikia atsisakyti blogosios pusės ir laikytis gerosios, tada skleisti keturias dieviškąsias buveines ir ugdyti išmintį, kol protas išsilaisvina nuo visų poveikių ir pasiekia ramybę bei vė
13. Page 368 Yodhājīva vagga: kario ir Dhammą pasiekusio vienuolio palyginimas Skyrius pradedamas kario palyginimu: karys, kuris šauna toli, akimirksniu pataiko ir gali sutriuškinti didelę kariuomenę, vertas karaliaus atlygio. Su juo lyginamas vienuolis, kuris aiškiai mato, kad praeities, ateities ir dabarties penkios sankaupos nėra savastis (šauna toli), pažįsta keturias kilniąsias tiesas tokias, kokios jos yra (tiksliai pataiko), ir gali sutriuškinti didžiulę nežinojimo masę (sutriuškina kariuomenę); todėl jis vertas pagarbos ir garbinimo kaip nepralenkiamas nuopelnų lau
14. Page 368–370 Trijų rūšių susirinkimai, tikras draugas, trys žymės kaip gamtos dėsnis, plaukų audinys ir Makkhali mokykla Kalbama apie trijų rūšių susirinkimus ir draugo, su kuriuo verta bendrauti, savybes: jis duoda tai, ką sunku duoti, daro tai, ką sunku daryti, ir pakelia tai, ką sunku pakelti. Tada Buda išdėsto svarbų principą: nesvarbu, ar Tathāgata pasirodo pasaulyje, ar ne, tiesa, kad visi sudaryti dalykai yra nepastovūs ir kenčiantys ir visi reiškiniai yra be savasties, yra tvirtai nusistovėjęs gamtos dėsnis; Tathāgata tik jį atranda ir atskleidžia. Galiausiai jis palygina iš plaukų austą audinį – prasčiaus