„Neapmokytas eilinis žmogus būdamas tuo, kam būdinga sirgti, kas neįveikė ligų, pamatęs sergantį žmogų, sielvartauja, gėdijasi, bjaurisi, nepastebėdamas, kad jam pačiam būdinga sirgti, kad pats neįveikė ligų. Man taip pat būdinga sirgti, neįveikiau ligų. Netinkama bus, jei ir aš, pamatęs sergantį žmogų, sielvartausiu, gėdisiuos, bjaurėsiuos.” Taip apmąstydamas, visiškai palikau apsvaigimą sveikata. „Neapmokytas eilinis žmogus būdamas tuo, kam būdinga mirti, kas neįveikė mirties, pamatęs mirusį žmogų, sielvartauja, gėdijasi, bjaurisi, nepastebėdamas, kad jam pačiam būdinga mirti, kad pats neįveikė mirties. Man taip pat būdinga mirti, neįveikiau mirties. Netinkama bus, jei ir aš, pamatęs mirusį žmogų, sielvartausiu, gėdisiuos, bjaurėsiuos.” Taip apmąstydamas, visiškai palikau apsvaigimą gyvenimu.