Panašiai, vienuoliai, kaip kad jei žmogus, kuriam reikia medžio šerdies, siekiantis rasti medžio šerdį, ieškantis medžio šerdies, pasiėmęs aštrų kirvį, beklajodamas įžengtų į mišką. Ten jis pamatytų didelį banano augalą, tiesų, jauną, be žiedo stiebo. Jis jį pirma nupjautų prie šaknies, tuomet nupjautų viršūnę, o nupjovęs viršūnę, perskirtų sluoksnius. Perskyrdamas sluoksnius jis ir minkštos medienos nerastų, kur jau ten šerdį?! Geros regos žmogus jį apžiūrėtų, apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus, tas pasirodytų esąs tuščias, dykas, neturintis šerdies. Kokia, vienuoliai, galėtų būti šerdis banano augale?! Lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis apžiūri, išnagrinėja, visapusiškai ištyrinėja bet kuriuos proto darinius: praeities … ar artimus. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus, tie pasirodytų esą tušti, dyki, neturintys šerdies. Kokia, vienuoliai, galėtų būti šerdis proto dariniuose?! Panašiai, vienuoliai, kaip kad jei iliuzionistas ar iliuzionisto padėjėjas rodytų magijos šou sankryžoje. Geros regos žmogus jį apžiūrėtų, apmąstytų, visapusiškai ištyrinėtų. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus, tas pasirodytų esąs tuščias, dykas, neturintis šerdies. Kokia, vienuoliai, galėtų būti šerdis magijos šou?! Lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis apžiūri, apmąsto, visapusiškai ištyrinėja bet kurią sąmonę: praeities, dabarties ar ateities, vidinę ar išorinę, akivaizdžią ar subtilią, žemesnę ar viršesnę, tolimą ar artimą. Jam apžiūrėjus, apmąsčius, visapusiškai ištyrinėjus, ta pasirodytų esanti tuščia, dyka, neturinti šerdies. Kokia, vienuoliai, galėtų būti šerdis sąmonėje?!