Kaip manote, vienuoliai, Materiali forma yra pastovi ar nepastovi?” „Nepastovi, Garbusis.” „O tai, kas nepastovu, yra nepatenkinama ar malonu?” „Nepatenkinama, Garbusis.” „O ar sumanu į tai, kas yra nepastovu, nepatenkinama, permaininga, žiūrėti taip: „Tai „mano”, aš esu tai, tai – „manasis aš”?” „Ne, Garbusis.” „Jausmo tonai yra pastovūs ar nepastovūs?” … „Suvokimas yra pastovus ar nepastovus?” … „Proto dariniai yra pastovūs ar nepastovūs?” … „Sąmonė yra pastovi ar nepastovi?” „Nepastovi, Garbusis.” „O tai, kas nepastovu, yra nepatenkinama ar malonu?” „Nepatenkinama, Garbusis.” „O ar sumanu į tai, kas yra nepastovu, nepatenkinama, permaininga, žiūrėti taip: „Tai „mano”, aš esu tai, tai – „manasis aš”?” „Ne, Garbusis.” „Todėl, vienuoliai, bet kokia materiali forma – praeities, dabarties ar ateities, vidinė ar išorinė, akivaizdi ar subtili, prastesnė ar puikesnė, tolima ar artima – visa materiali forma (matytina taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra. Bet koks jausmo tonas … Bet koks suvokimas … Bet kokie proto dariniai … Bet kokia sąmonė – praeities, dabarties ar ateities, vidinė ar išorinė, akivaizdi ar subtili, prastesnė ar puikesnė, tolima ar artima – visa sąmonė (matytina taip): „Tai nėra „mano”, aš nesu tai, tai ne „manasis aš”.” Tas su teisinga išmintimi turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.