Vidutinio ilgio suttų rinkinys: Pirmieji penkiasdešimt

Summarised by AI from the whole volume (20 topics) — click to jump to where a topic begins.

1. Page 11 Mūlapariyāya sutta – apie visų dalykų šaknį Buda vienuoliams aiškina, kaip keturių lygių asmenys – neišmokytas paprastas žmogus, besimokantysis (sekha), poveikius išsėmęs arahantas ir Tathāgata – suvokia ir mąsto apie įvairius dalykus: žemę, vandenį, ugnį, vėją, dievus, Brahmą ir net nibbāną. Paprastas žmogus prie jų prisiriša, juos pramano ir jais mėgaujasi, nes jų iki galo neperprato, o kilnieji ir Buda juos aiškiai pažįsta, bet neprisiriša, nes yra juos nuodugniai perpratę. Sutta rodo, kad kančia kyla iš prisirišimo, o nežinojimas ir t
2. Page 12–20 Sabbāsava sutta – apie visų poveikių suvaldymą Buda išdėsto septynis būdus atsikratyti poveikių (āsava – proto nešvarumų, rūgstančių širdyje): įžvalga (dassana), juslių sutramdymu (saṃvara), teisingu keturių reikmenų naudojimu (paṭisevanā), kantrybe (adhivāsanā), pavojų vengimu (parivajjanā), blogų minčių šalinimu (vinodanā) ir septynių nušvitimo veiksnių ugdymu (bhāvanā). Jis nurodo, kad poveikius išsemti gali tik tas, kuris žino ir mato. Išmintingas ar neišmintingas dėmesys lemia, ar nešvarumai kyla, ar užgęsta. Tai viena išsamiausių prakt
3. Page 63 Ākaṅkheyya sutta – ko betrokštum, pilnai laikykis dorovės Jetavanoje Buda moko vienuolius būti tobulus dorove ir Pātimokkha, matyti pavojų net menkiausiuose nusižengimuose. Tada jis nuosekliai išdėsto: jei vienuolis trokšta ko nors – būti mylimas bendrakeleivių šventajame gyvenime, lengvai gauti keturis reikmenis, pakelti nepasitenkinimą ir baimę, pasiekti jhānas ir pasiekimus, turėti įvairių aukštesnių žinojimų, tokių kaip dieviškoji klausa, dieviškoji akis, ankstesnių gyvenimų prisiminimas, ar išsemti poveikius ir pasiekti arahantystę – jis turi piln
4. Page 64–71 Vatthūpama sutta – nešvaraus audinio ir sutepto proto palyginimas Buda palygina protą, suteptą šešiolikos nešvarumų, tokių kaip godumas, piktavališkumas, pyktis, nuoskauda, pavydas, šykštumas, apgaulė ir išdidumas, su nešvariu audiniu, kurį nudažius spalva nebūna graži. O to, kuris šių nešvarumų atsikratė, protas tampa tyras kaip švarus audinys, kurį galima gražiai nudažyti; jame gimsta tvirtas tikėjimas Trimis Brangakmeniais ir jis gali skleisti meilingą gerumą, užuojautą, džiugesį dėl kitų ir pusiausvyrą visam pasauliui. Pabaigoje pasakojama apie brahmaną Su
5. Page 84 Sallekha sutta – tikrasis nešvarumų nugludinimas Garbusis Mahā Cunda klausia Budos, kaip atsikratyti įvairių pažiūrų apie save ir pasaulį. Buda atsako, kad aštuonios jhānos ir pasiekimai, kad ir kokie subtilūs, dar nėra tikrasis „sallekha“ (nešvarumų nugludinimas), o tik malonaus buvimo šiame gyvenime būdai. Tikrasis nugludinimas – tai ryžtas atsisakyti žalojimo, penkių priesakų pažeidimų, blogos kalbos, klaidingų pažiūrų ir įvairių nešvarumų bei vietoj jų ugdyti priešingas dorybes. Jis pabrėžia, kad net vien ketinimas taip elgtis yra labai ve
6. Page 85–102 Sammādiṭṭhi sutta – teisinga pažiūra per sąlygotą atsiradimą Jetavanoje garbusis Sāriputta moko vienuolius, kas yra teisinga pažiūra, pradėdamas nuo to, kas nesveika, nesveikumo šaknų, to, kas sveika, ir sveikumo šaknų. Tada vienuoliai vis klausia toliau, prašydami paaiškinti teisingą pažiūrą iš daugelio kitų požiūrių: maisto, kančios, senatvės ir mirties, gimimo, būties, prisirišimo, troškimo, jutimo, sąlyčio, šešių jutimų sričių, vardo ir formos, sąmonės, darinių, nežinojimo ir poveikių. Kiekviena tema aiškinama tuo pačiu būdu: pažinti patį reiškinį, jo
7. Page 103–110 Satipaṭṭhāna sutta (pradžia) – sąmoningumo ugdymas stebint kūną ir jutimus Buda, būdamas Kuru krašte, moko keturių sąmoningumo pagrindų kaip „vienintelio kelio“, vedančio būtybes į apsivalymą, sielvarto ir kančios įveikimą bei nibbānos pasiekimą: kūno, jutimų, proto ir reiškinių stebėjimo. Šioje dalyje jis išsamiai aiškina kūno stebėjimą: kvėpavimo sąmoningumą (ānāpānasati), kūno padėčių žinojimą, aiškų suvokimą (sampajañña), kūno, pilno 32 nešvarių dalių, apmąstymą, keturių elementų apmąstymą ir lavono kapinėse devynių stadijų apmąstymą, kad būtų matomas kūno nepastov
8. Page 111–127 Satipaṭṭhāna sutta (reiškinių stebėjimas, skyriaus pabaiga) Paskutinė Satipaṭṭhāna suttos dalis, kurioje Buda vienuoliams aiškina reiškinių stebėjimą (dhammānupassanā) – paskutinį iš keturių sąmoningumo pagrindų, nuosekliai aptardamas penkias kliūtis, penkias sankaupas, šešias jutimų sritis, septynis nušvitimo veiksnius ir keturias kilniąsias tiesas, išsamiai paaiškindamas kančią, jos kilmę, pabaigą ir kelią. Pabaigoje patvirtinama, kad tas, kuris nepertraukiamai ugdo šiuos keturis sąmoningumo pagrindus net tik septynias dienas, gali pasiekti arahantystę
9. Page 165 Mahādukkhakkhandha sutta (pradžia) Jetavanoje, Sāvatthyje, grupė vienuolių anksti ryte išėjo rinkti išmaldos ir, pamatę, kad dar per anksti, užsuko į kitų tikėjimų klajoklių asketų vienuolyną. Tie klajokliai iššaukiančiai paklausė: asketas Gotama, kaip ir jie, moko perprasti juslinius malonumus, formą ir jutimus – tad kuo skiriasi abiejų pusių mokymai? Šis puslapis yra suttos pradžia; pagrindinis turinys apie juslinių malonumų, formos ir jutimų pavojus tęsiasi kitame puslapyje.
10. Page 166–177 Mahādukkhakkhandha sutta – apie juslinių malonumų, formos ir jutimų žavesį, pavojų ir išsivadavimą Palaimintasis moko keletą vienuolių, kurių ką tik kitų tikėjimų klajokliai klausė, kuo jo mokymas skiriasi nuo jų mokymo apie juslinių malonumų, formos ir jutimų perpratimą. Jis aiškina juslinių malonumų žavesį (assāda), pavojų (ādīnava) ir išsivadavimą (nissaraṇa) daugeliu palyginimų, pavyzdžiui, apie kilmingos šeimos sūnų, kuris turi sunkiai vargti dirbdamas, o gavęs turto privalo jį saugoti ir ginti, ir apie karus bei kovas, vedančius į mirtį ar žiaurias bausmes. Formos pavojų jis parodo graž
11. Page 178–187 Cūḷadukkhakkhandha sutta: sakjas Mahānāma klausia, kodėl godumas, neapykanta ir paklydimas vis dar užvaldo protą Sakjas Mahānāma ateina pas Budą ir klausia, kodėl, nors jis supranta mokymą, kad godumas, neapykanta ir paklydimas yra proto nešvarumai, šie nešvarumai kartais vis dar užvaldo jo protą. Buda atsako, kad taip yra todėl, jog Mahānāma dar tikrai neatsikratė jų savo prote, todėl vis dar gyvena namuose ir mėgaujasi jusliniais malonumais. Jis parodo, kad net jis pats prieš nušvitimą matė juslinių malonumų pavojų, bet tik pasiekęs subtilesnį džiaugsmą ir laimę galėjo iš tiesų išsivaduoti iš juslinių ma
12. Page 231–239 Dvedhāvitakka sutta: dviejų rūšių mintys prieš nušvitimą Buda prisimena laikus prieš nušvitimą, kai jis padalijo savo mintis (vitakka) į dvi puses: nesveikąją (juslinių troškimų, piktavališkumo ir žalojimo mintys) ir sveikąją (atsižadėjimo, gerumo ir nežalojimo mintys). Matydamas, kad nesveikosios mintys veda į žalą sau ir kitiems, jis jų atsisakė, o sveikąsias nuolat ugdė nesiliaujančiu uolumu, kaip piemuo, saugantis karves nuo ryžių lauko, kol protas nurimo ir susitelkė, ir nušvitimo naktį pasiekė keturias jhānas ir trejopą žinojimą. Jis palygina aš
13. Page 240–246 Vitakkasaṇṭhāna sutta: penki būdai pašalinti blaškančias mintis Buda moko meditaciją ugdančius vienuolius penkių būdų, kuriuos reikia taikyti, kai kyla nesveikos mintys, susijusios su troškimu, neapykanta ar paklydimu: 1) nukreipti dėmesį į kitą, sveiką objektą; 2) apmąstyti tų minčių pavojų; 3) visai nekreipti į jas dėmesio; 4) apmąstyti priežastis, kurios tas mintis sudaro, kad jos būtų nuramintos nuo šaknų; ir 5) su didele pastanga suvaldyti protą protu, sukandus dantis ir prispaudus liežuvį prie gomurio. Kai visa tai įvaldyta, toks vienuolis vadinamas mi
14. Page 247–258 Kakacūpama sutta: kantrybė net tada, kai piūklu pjaustomos rankos ir kojos Garbusis Moḷiya Phagguna per daug bendravo su vienuolėmis, ir dėl to kilo nesutarimų. Buda jį įspėja ir moko, kad net jei kas nors peikia ar fiziškai užpuola, vienuolis turi saugoti savo protą, kad jis nepasikeistų, netarti blogų žodžių ir skleisti meilingą gerumą visur. Kantrybės mokydamas, jis pateikia žemės, erdvės, Gangos upės ir katės kailio maišo, kuris kad ir kaip mušamas neskleidžia garso, palyginimus. Galiausiai pateikiamas garsusis mokymas: net jei plėšikai dvirankiu piūklu pjaustytų k
15. Page 259–275 Alagaddūpama sutta: nuodingos gyvatės palyginimas ir klaidingas Dhammos suvokimas Vienuolis Ariṭṭha turėjo klaidingą pažiūrą, kad dalykai, kuriuos Buda vadino kliūtimis, iš tikrųjų nekenkia tam, kuris jais naudojasi, ir, nors kiti vienuoliai jį perspėjo, nepakeitė nuomonės. Buda jį papeikia ir moko, kad mokytis Dhammos neapmąstant jos išmintimi yra tas pats, kas netinkamai sugriebti nuodingą gyvatę ir būti mirtinai įgeltam, o teisingai besimokantis panašus į tą, kuris gyvatę tinkamai prispaudžia šakota lazda. Jis pateikia plausto palyginimą: plaustu persikėlus per upę, jį rei
16. Page 361–371 Mahāsāropama sutta: medienos šerdies palyginimas – įspėjimas vienuoliams nesustoti ties nauda, šlove ar žinojimu ir regėjimu Devadattai atsiskyrus, Buda įspėja vienuolius nesitenkinti vien nauda, pagarba ir šlove ar net dorovės, susitelkimo ir žinojimo bei regėjimo pasiekimais, tampant pasipūtusiems ir nustojant stengtis. Jis tai lygina su žmogumi, ieškančiu medienos šerdies, bet pasitenkinančiu šakomis ir lapais, žieve ar balana ir parsinešančiu juos manydamas, kad gavo šerdį, nors tikrosios šerdies naudos dar negavo. Jis nurodo, kad tikrasis įšventinimo tikslas yra ne nauda ir šlovė, dorovė, susitelkimas ar žinojima
17. Page 372–383 Cūḷasāropama sutta: atsakymas brahmanui Piṅgalakocchai apie šešis mokytojus medienos šerdies palyginimu Brahmanas Piṅgalakoccha klausia, ar šeši garsūs mokyklų įkūrėjai, tokie kaip Pūraṇa Kassapa ir Makkhali Gosāla, iš tiesų pažino tai, ką teigia pažinę. Buda neatsako tiesiogiai, bet moko Dhammos pasitelkdamas šešių rūšių medienos šerdies ieškotojų palyginimą – nuo to, kuris pasitenkina šakomis ir lapais, iki to, kuris gauna tikrą šerdį – ir lygina juos su vienuoliais, kurie pasitenkina nauda ir pagarba, dorove, susitelkimu ar žinojimu ir regėjimu ir nustoja stengtis, bei su tais, kurie eina tolia
18. Page 384–385 Cūḷagosiṅga sutta (pradžia): Anuruddha, Nandiya ir Kimila gyvena kartu su meilingu gerumu Prasideda naujas skyrius (Mahāyamaka vagga). Buda atvyksta į Gosiṅgos salų mišką, kur kartu praktikuoja garbieji Anuruddha, Nandiya ir Kimila. Miško sargas neleidžia jam įeiti, kad netrukdytų, bet Anuruddha, sužinojęs, kad tai Mokytojas, skubiai jį pasitinka. Buda klausia, ar jiems gerai kartu gyventi. Anuruddha atsako, kad jie trise gyvena santarvėje, susilieję kaip pienas su vandeniu, žvelgdami vienas į kitą draugiškomis akimis. Paklaustas, kaip jiems pavyksta sutarti, Anuruddha pradeda aiškin
19. Page 555–560 Cūḷadhammasamādāna sutta – apie keturis elgesio būdus Buda kalba apie keturis elgesio būdus pagal skirtingus jų vaisius: malonų dabar, bet skausmingą ateityje (pavyzdžiui, mokyklos, mokančios, kad juslinių malonumų vaikymasis nekenksmingas, kol galiausiai patenkama į pragarą); skausmingą ir dabar, ir ateityje (nuogų asketų savęs kankinimas); skausmingą dabar, bet malonų ateityje (tas, kurio nešvarumai stiprūs, bet jis prieš save eina šventuoju gyvenimu iki sėkmės); ir malonų ir dabar, ir ateityje (tas, kurio nešvarumai silpni ir kuris lengvai ugdo
20. Page 561–573 Mahādhammasamādāna sutta – kodėl žmonės prisiriša prie to, kas bloga, ir apleidžia tai, kas gera Buda išplečia mokymą apie keturis elgesio būdus, kaip ir ankstesnėje suttoje, nurodydamas priežastį: nepažinę paprasti žmonės seka tuo, kas veda į kančią, ir vengia to, kas veda į laimę, o pažinę kilnieji mokiniai teisingai pasirenka, kuo sekti ir ko vengti. Jis tai iliustruoja daugeliu palyginimų, pavyzdžiui, karčiu moliūgu, sumaišytu su nuodais, gražiu gėrimo indu su nuodais, rūgusiu šlapimu, sumaišytu su gydomaisiais vaistais, ir rūgpieniu, sumaišytu su medumi, lydytu sviestu ir cukranendrių