Ir štai, vienuoliai, tarnaitė Kali atsikėlė, dar vėliau dieną. Tuomet, vienuoliai, namų šeimininkė Vėdėhika pasakė tarnaitei Kali: „Ei, Kali!” „Ką, ponia?” „Tu dėl ko dar vėliau kėleisi?” „Ne dėl nieko, ponia.” „Mat kaip, netikusi tarnaite! Ne dėl nieko jinai dar vėliau kėlėsi!” – išžodžiavo ji iš pykčio ir nepasitenkinimo. Ir štai, vienuoliai, tarnaitė Kali pagalvojo: „Mano ponioje tūno pyktis, ji tiesiog jo neišreiškia. Pyktis tūno joje, bet ji neišreiškia jo dėl to, kad aš gerai atlieku savo darbą. Kodėl man ponios neišbandžius dar labiau?” Ir štai, vienuoliai, tarnaitė Kali atsikėlė, dar vėliau dieną. Tuomet, vienuoliai, namų šeimininkė Vėdėhika pasakė tarnaitei Kali: „Ei, Kali!” „Ką, ponia?” „Tu dėl ko dar vėliau kėleisi?” „Ne dėl nieko, ponia.” Ir su žodžiais: „Mat kaip, netikusi tarnaite! Ne dėl nieko jinai vėlai kėlėsi!” – iš pykčio ir nepasitenkinimo ji grėbė skląsti ir taip trenkė tarnaitei per galvą, kad ją perskėlė. Ir štai, vienuoliai, tarnaitė Kali su praskelta kraujuojančia galva nuėjo skųstis kaimynams: „Pažiūrėkite, ponai, į švelniosios darbą, pažiūrėkite, ponai, į minkštosios darbą, pažiūrėkite, ponai, į nuolankiosios darbą! Kaip galima dėl vėlaus kėlimosi, iš pykčio ir nepasitenkinimo griebti skląsti ir trenkti juo savo vienintelei tarnaitei per galvą taip, kad net perskelti ją?!” Ir štai, vienuoliai, vėliau apie tą namų šeimininkę Vėdėhiką pasklido tokios piktos šnekos: „Namų šeimininkė Vėdėhika yra žiauri, namų šeimininkė Vėdėhika yra akiplėšiška, namų šeimininkė Vėdėhika yra karštagalvė.”