Taip aš girdėjau. Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Anathapindikos vienuolyne Džetos giraitėje netoli Savatthi. Ir štai Palaimintasis kreipėsi į vienuolius: „Vienuoliai!” „Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai. Palaimintasis štai ką pasakė: „Prieš nušvitimą, vienuoliai, kai dar buvau nenušvitęs bodhisatta, pagalvojau: „Ką jeigu gyvensiu dalindamas mintys į dvi dalis?” Ir štai, aš, vienuoliai, mintis, susijusias su juslinių malonumų geismu, piktais norais ir žiaurumu, priskyriau vienai rūšiai, o mintis susijusias su atsižadėjimu, geranoriškumu ir nežalojimu – kitai rūšiai.