Viduje esant lygiažiūros nušvitimo veiksniui, jis supranta: „Manyje yra lygiažiūros nušvitimo veiksnys”, – arba viduje nesant lygiažiūros nušvitimo veiksnio, supranta: „Manyje nėra lygiažiūros nušvitimo veiksnio“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs lygiažiūros nušvitimo veiksnys, ir kaip kilęs lygiažiūros nušvitimo veiksnys išlavinamas iki tobulumo, jis taip pat supranta. Taip, jis gyvena, stebėdamas mokymo principus kaip mokymo principus viduje, arba gyvena, stebėdamas mokymo principus kaip mokymo principus išorėje, arba gyvena, stebėdamas mokymo principus kaip mokymo principus ir viduje, ir išorėje. Jis stebi mokymo principuose kilimo prigimtį, arba stebi mokymo principuose nykimo prigimtį, arba stebi mokymo principuose ir kilimo, ir nykimo prigimtį. Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti principai“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir nieko pasaulyje nesisavina. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas septynis nušvitimo veiksnius kaip mokymo principus. 4.5 Tiesų skyrius