Vienuoliai, neįmanoma, kad atsiskyrėliai ar brahmanai, kurie iš tiesų nesupranta juslinių malonumų saldybės kaip saldybės, kartumo kaip kartumo, ir ištrūkio (iš jų) kaip ištrūkimo, galėtų teisingai perprasti juslinius malonumus ar padėti kitiem praktikuoti taip, kad jie tai perprastų. Bet, vienuoliai, (visai) įmanoma, kad atsiskyrėliai ar brahmanai, kurie iš tiesų supranta juslinių malonumų saldybę kaip saldybę, kartumą kaip kartumą, ir ištrūkimą (iš jų) kaip ištrūkimą, galės teisingai perprasti juslinius malonumus ar padėti kitiem praktikuoti taip, kad jie tai perprastų. Ir kas, vienuoliai, yra materialios formos saldybė? Sakykime, vienuoliai, kšatrijų, brahmanų ar namų šeimininko šeimoje būtų panelė penkiolikos metų ar šešiolikos metų, nei per aukšta, nei per žema, nei per liesa, nei per stora, nei per tamsi, nei per šviesi. Ar ji tuo metu nebūtų gražiausios ir dailiausios išvaizdos?” „Taip, Garbusis.” „Laimė ir malonumas, vienuoliai, gimstantys dėl gražios ir dailios išvaizdos – tai materialios formos saldybė.