Ir ką, Garbusis, dievybės vadina geriausio turto įgijimu? Ką, Garbusis, dievybės vadina geru įsitvirtinimu?” „Žmogiškąją būtį, vienuoli, dievybės vadina nuvykimu į gerą vietą. Kai tapus žmogumi įgyjamas tikėjimas Tathagatos skelbiamu Mokymu ir Disciplina, tai, vienuoli, dievybės vadina geriausio turto įgijimu. Kai tas jo tikėjimas yra pasodintas, giliai įsišaknijęs, įsitvirtinęs, stiprus, nepajudinamas jokio atsiskyrėlio, ar brahmano, ar dievybės, ar Maros, ar Brahmos, ar dar ko nors pasaulyje, tai, vienuoli, dievybės vadina geru įsitvirtinimu.” Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai: „Kai dievybė palieka dievybių pasaulį gyvenimo trukmei išsekus, dievybės krykštauja tris džiaugsmą raginančius palinkėjimus. „Tenuvyksti, garbusis, į gerą vietą, į žmonių draugiją. Tapęs žmogumi įgyk neprilygstamą tikėjimą geruoju Mokymu. Tebūna tas tavo tikėjimas pasodintas, giliai įsišaknijęs, įsitvirtinęs, visą gyvenimą nepajudinamas gerai išdėstytame gerajame Mokyme. Palikęs blogus veiksmus kūnu, taip pat blogus veiksmus kalba, palikęs blogus veiksmus protu, ar bet ką dar susietą su ydomis, padaręs dorų veiksmų kūnu, daugybę dorų kalba, padaręs dorų veiksmų protu, neribotai ir be prisirišimo, tuomet sukūręs gausų žemišką nuopelną dosnumu, kitus gerojo Mokymo draugus supažindink su šventu gyvenimu.”