Jie prisideda prie auginimo pragaro, gyvūnų pasaulio, asurų ir dvasių, būdami nelaisvi, mirties pančiuose. Kas gi dieną ir naktį deda pastangas į Tobulai pabudusiojo nurodymų įgyvendinimą, jie užgesina aistros ugnį, nuolat palaikydami atgrasumo suvokimą. Neapykantos ugnį – geraširdiškumu užgesina geriausi žmonės. Paklydimo ugnį gi išmintimi, taja, kuri pasaulyje yra svarbiausia. Užgesinę tie praktiški žmonės nenuilstantys nei dieną, nei naktį visiškai užgesta įveikę kančią visiškai. Regintieji tai, kas tauru, aukštesnio žinojimo meistrai, išminčiai dėl teisingo žinojimo tiesiogiai pažinę galimybės gimti išsekimą negrįžta pakartotinai į tapsmą.” Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau. Tyrinėjimas Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas: „Vienuoliai, vienuolis turėtų save tyrinėti taip, kad jo sąmonė nesiblaškytų, neišsisklaidytų po išorę ir neįstrigtų viduje, ir kad dėl nesisavinimo jis nebūtų tąsomas troškimo. Vienuoliai, kai sąmonė nesiblaško, neišsisklaido po išorę ir neįstringa viduje, dėl nesisavinimo troškimo netąsomam žmogui ateityje nekils priežastis kentėti: gimti, senti ir mirti.” Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai: „Septynis sietus palikęs, suplėšęs tinklą vienuolis, visiškai išsekino gimimą ir samsarą, nebebus jam kito gimimo.” Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau. Juslinių malonumų pasauliai Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas: „Esti, vienuoliai, trys juslinių malonumų pasauliai. Kokie trys? Vienuose jusliniai malonumai jau esti, kituose dievybės besimėgauja kurimu, dar kitose dievybės valdo kitų kūrinius. Šie, vienuoliai, yra trys juslinių malonumų pasauliai.” Apie tai Palaimintasis kalbėjo. Taip pasakyta apie tai: „Kas buvoja kur jusliniai malonumai jau esti, kur dievybės besimėgauja kurimu, kur dievybės valdo kitų kūrinius, ar kiti besimėgaujantys jusliniais malonumais, gyvendami tai šen, tai ten, neįveikia samsaros.