Kad ir kokios gyvos būtybės, silpnos, ar tvirtos - be jokių išimčių; Kad ir ilgos ar milžiniškos, vidutinio ilgio, ar trumpos, smulkutės ar didelės, Matomos ar nematomos, tolimos ar artimos, Ar gimusios, ar dar gimsiančios, tegul visos būtybės būna laimingos! Tegul niekas kito neapgaudinėja, tegul niekas nieko nežemina niekur, Bei dėl pykčio ir neapykantos apimto proto niekas nelinki kitam blogo!” Kaip mama saugotų vaiką, vienintelį vaiką, kad ir savo gyvybės kaina, Lygiai taip, tegul jis vysto beribį protą visų gyvųjų būtybių atžvilgiu. Tegul vysto jis begalinį širdies gerumą visą pasaulį aprėpiantį, Į viršų, žemyn, aplink, be ribų, be neapykantos, be priešiškumo.