Taip, jis gyvena, stebėdamas mokymo principus kaip mokymo principus viduje, arba gyvena, stebėdamas mokymo principus kaip mokymo principus išorėje, arba gyvena, stebėdamas mokymo principus kaip mokymo principus ir viduje, ir išorėje. Jis stebi mokymo principuose kilimo prigimtį, arba stebi mokymo principuose nykimo prigimtį, arba stebi mokymo principuose ir kilimo, ir nykimo prigimtį. Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti principai“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir nieko pasaulyje nesisavina. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas keturias taurinančias tiesas kaip mokymo principus. Bet kas, vienuoliai, kas septynerius metus taip lavina šias keturias atidos sritis, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: tobulo žinojimo šiame gyvenime arba, tebesant prisirišimui, nebesugrįžtančiojo (būvio). Palikime, vienuoliai, septynerius metus. Bet kas, vienuoliai, kas šešeris metus taip lavina šias keturias atidos sritis … penkerius metus … ketverius metus … trejus metus … dvejus metus … vienerius metus … Palikime, vienuoliai, vienerius metus. Bet kas, vienuoliai, kas septynis mėnesius taip lavina šias keturias atidos sritis, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: tobulo žinojimo šiame gyvenime arba, tebesant prisirišimui, nebesugrįžtančiojo (būvio). Palikime, vienuoliai, septynis mėnesius. Bet kas, vienuoliai, kas šešis mėnesius taip lavina šias keturias atidos sritis … penkis mėnesius … keturis mėnesius … tris mėnesius … du mėnesius … vieną mėnesį … pusmėnesį … Palikime, vienuoliai, pusmėnesį. Bet kas, vienuoliai, kas septynias dienas taip lavina šias keturias atidos sritis, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių: tobulo žinojimo šiame gyvenime arba, tebesant prisirišimui, nebesugrįžtančiojo (būvio).