Taip, jis gyvena, stebėdamas protą kaip protą viduje, arba gyvena, stebėdamas protą kaip protą išorėje, arba gyvena, stebėdamas protą kaip protą ir viduje, ir išorėje. Jis stebi prote kilimo prigimtį, arba stebi prote nykimo prigimtį, arba stebi prote ir kilimo, ir nykimo prigimtį. Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti protas“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir nieko pasaulyje nesisavina. Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas protą kaip protą.

4. Mokymo principų stebėjimas

4.1 Kliūčių skyrius Ir kaip, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas mokymo principus kaip mokymo principus? Štai, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas penkias kliūtis kaip mokymo principus. Ir kaip, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas penkias kliūtis kaip mokymo principus? Štai vienuolis, viduje esant jausminiam geismui, supranta: „Manyje yra jausminis geismas”, – arba viduje nesant jausminio geismo, supranta: „Manyje nėra jausminio geismo“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs jausminis geismas, supranta kaip pašalinamas kilęs jausminis geismas, ir kaip nebekyla pašalintas jausminis geismas, jis taip pat supranta. Viduje esant piktavališkumui, jis supranta: „Manyje yra piktavališkumas”, – arba viduje nesant piktavališkumo, supranta: „Manyje nėra piktavališkumo“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs piktavališkumas, supranta kaip pašalinamas kilęs piktavališkumas, ir kaip nebekyla pašalintas piktavališkumas, jis taip pat supranta.