Panašiai, vienuoliai, kaip kad jei ateitų žmogus pasiėmęs rudų, geltonų, mėlynų ir raudonų dažų. Jis sakytų: „Nupiešiu čia ore paveikslą, padarysiu taip, kad ore atsirastų paveikslas.” Kaip manote, vienuoliai, Ar tas žmogus nupieštų ten ore paveikslą, ar padarytų taip, kad ore atsirastų paveikslas.” „Ne, Garbusis.” „Dėl kokios priežasties?” „Juk, Garbusis, erdvė yra beformė, yra nematoma. Nėra lengva joje nupiešti paveikslą, padaryti taip, kad joje atsirastų paveikslas. Galiausiai tas žmogus išpeštų tik nuovargį ir apmaudą.” „Lygiai gi, vienuoliai, taip, kalba, kuria į jus gali kreiptis, turi penkis aspektus. Ji gali būti savalaikė ar nesavalaikė … Gyvensime aprėpę tą žmogų geraširdiškumo sklidinu protu, ir atsiremdami į tai, aprėpsime visą pasaulį – viršų, apačią, šalis, visas kryptis – panašiu į orą protu, sklidinu geraširdiškumo, didžiuliu, didingu, beribiu, be neapykantos, be piktavališkumo.” Štai taip, vienuoliai, turėtumėte mokyti save. Panašiai, vienuoliai, kaip kad jei ateitų žmogus pasiėmęs degantį žolės deglą. Jis sakytų: „Šiuo degančiu žolės deglu uždegsiu Gangos upę, išdeginsiu ją.” Kaip manote, vienuoliai, Ar tas žmogus degančiu žolės deglu uždegtų Gangos upę, išdegintų ją?” „Ne, Garbusis.” „Dėl kokios priežasties?” „Juk, Garbusis, Gangos upė yra gili ir nepamatuojama. Nėra lengva ją degančiu žolės deglu uždegti, išdeginti ją. Galiausiai tas žmogus išpeštų tik nuovargį ir apmaudą.” „Lygiai gi, vienuoliai, taip, kalba, kuria į jus gali kreiptis, turi penkis aspektus. Ji gali būti savalaikė ar nesavalaikė … Gyvensime aprėpę tą žmogų geraširdiškumo sklidinu protu, ir atsiremdami į tai, aprėpsime visą pasaulį – viršų, apačią, šalis, visas kryptis – panašiu į Gangą protu, sklidinu geraširdiškumo, didžiuliu, didingu, beribiu, be neapykantos, be piktavališkumo.” Štai taip, vienuoliai, turėtumėte mokyti save.
