Štai, vienuoliai, vienuolis nakčiai besibaigiant ir artėjant dienai taip samprotauja: „Galiu mirti dėl daugybės priežasčių. Man gali įkąsti gyvatė, įgelti skorpionas ar šimtakojis, ir dėl to galiu numirti. Tai man būtų kliūtis. Galiu suklupti ir nukristi, galiu apsinuodyti, gali sutrikti mano tulžis, gleivės, ar kilti (viduje) aštrūs vėjai, ir dėl to galiu numirti. Tai man būtų kliūtis.” Šis vienuolis, vienuoliai, turėtų apmąstyti: „Ar turiu kokių nors nepaliktų nelabų, nedorų savybių, kurios galėtų tapti man kliūtimi, jei šiandien mirčiau?”