Palaipsninių suttų rinkinys: Penketai ir šešetai

Summarised by AI from the whole volume (39 topics) — click to jump to where a topic begins.

1. Page 31 Pañcaṅgika-sutta – Apie penkių dalių susitelkimą Buda moko ugdyti kilnųjį teisingą susitelkimą, turintį penkias dalis, per visas keturias jhānas, pateikdamas garsius palyginimus: pirtininkas, sudrėkinantis muilo miltelius, kad šie visur būtų drėgni – kaip džiaugsmas ir laimė, persmelkiantys visą kūną pirmojoje jhānoje; ežeras, maitinamas iš vidaus trykštančio šaltinio – kaip džiaugsmas ir laimė antrojoje jhānoje; lotosai, visiškai panirę vėsiame vandenyje – kaip laimė be džiaugsmo trečiojoje jhānoje; žmogus, visas apsigaubęs baltu audeklu – ka
2. Page 31 Caṅkama-sutta – Apie ėjimo meditaciją Buda kalba apie penkias ėjimo meditacijos (caṅkama) naudas: gebama ištverti ilgas keliones, gebama ištverti pastangas, mažiau sergama, suvalgytas, išgertas, sukramtytas ir paragautas maistas gerai virškinamas, o susitelkimas, pasiektas einant, išlieka ilgai. Tai rodo ėjimo padėties naudą Dhammos praktikoje greta sėdimos meditacijos.
3. Page 31–33 Nāgita-sutta – Apie Nāgitą Budai atvykus į Icchānaṅgalos kaimą, gyventojai triukšmingai susirenka aukoti maisto. Jis sako gerbiamajam Nāgitai, kad nenori turėti nieko bendra su šlove, nes tas, kas patyrė atsižadėjimo, vienatvės, ramybės ir nušvitimo laimę, netrokšta laimės iš gavimų, pagarbos ir pagyrų, kuri prilygsta užterštų troškimų laimei. Toliau jis moko, kad matant šešių kontakto sričių ir penkių prisirišimo sankaupų nepastovumą kyla atsiribojimas nuo jų. Tuo baigiamas trečiasis skyrius – Pañcaṅgika-vagga.
4. Page 44 Dānānisaṃsa-sutta (santrauka) – Apie dosnumo naudą Buda trumpai apibendrina penkias dosnumo naudas: dosnusis mylimas ir malonus daugeliui žmonių, su juo bendrauja dorieji, jo gera šlovė sklinda, jis nenutolsta nuo pasauliečio pareigų, o miręs patenka į gerą likimą, dangaus pasaulį. Tai tas pats turinys kaip sutoje apie karvedį Sīhą, tik glaustesne forma.
5. Page 44 Kāladāna-sutta – Apie laiku duotas dovanas Buda kalba apie penkias laiku duodamas dovanas: dovanoti atvykėliui, išvykstančiam į tolimą kelionę, sergančiam, bado metu ir aukoti naujo derliaus grūdus bei vaisius dorovingiesiems prieš patiems juos vartojant. Tai rodo, kad tinkamu metu duota dovana neša didelę naudą.
6. Page 44–45 Bhojanadāna-sutta – Apie maisto dovanojimą Buda sako, kad dovanojantis maistą suteikia gavėjui penkis dalykus: gyvenimą, grožį, laimę, jėgą ir iškalbą. Duodamas šiuos dalykus, jis pats gauna gyvenimo, grožio, laimės, jėgos ir iškalbos dalį tiek dievų, tiek žmonių pasaulyje. Tai atspindi principą, kad dosnumo vaisius atitinka tai, kas duodama.
7. Page 45–46 Saddha-sutta – Apie tikintį kilmingos šeimos sūnų Buda sako, kad dorieji žmonės pasaulyje visada pirmiau užjaučia, lanko, priima aukas ir moko Dhammos tuos, kurie turi tikėjimą, nei tuos, kurie jo neturi, o tikintis kilmingos šeimos sūnus po mirties patenka į gerą likimą, dangaus pasaulį. Jis lygina tikintį kilmingos šeimos sūnų su didžiuliu banjano medžiu, kuris yra prieglobstis paukščių pulkams, – toks žmogus yra prieglobstis vienuoliams, vienuolėms, pasauliečiams ir pasaulietėms.
8. Page 81 Nusivylęs vienuolis ir arahantystės pasiekimas Vienas vienuolis nueina pas savo mokytoją (upajjhāya) ir pasakoja, kad jo kūnas tarsi apsvaigęs, jis pasimetęs, Dhamma jam neaiški, protą užvaldė mieguistumas ir apatija, jis nebesidžiaugia šventuoju gyvenimu ir abejoja Dhamma. Nuvestas pas Budą, jis išgirsta, kad visa tai kyla iš juslių nesaugojimo, saiko valgyme nežinojimo ir nepakankamų pastangų dieną ir naktį ugdyti nušvitimui palankius dalykus (bodhipakkhiya-dhammā). Todėl Buda moko jį lavintis priešingai. Vienuolis uoliai praktikuoja ir ne
9. Page 81–86 Penki dalykai, kuriuos reikia dažnai apmąstyti Buda moko, kad tiek moterys, tiek vyrai, tiek pasauliečiai, tiek vienuoliai turėtų dažnai apmąstyti penkis dalykus: aš esu pavaldus senatvei ir jos neišvengsiu; esu pavaldus ligai; esu pavaldus mirčiai; turėsiu išsiskirti su viskuo, kas man brangu ir malonu; aš esu savo kammos savininkas, kammos paveldėtojas. Jis aiškina kiekvieno apmąstymo naudą: jie padeda mažinti apsvaigimą jaunyste, sveikata, gyvenimu ir prisirišimą prie to, kas brangu. Taip apmąstantis kilnusis mokinys ugdo kelią, kuriuo at
10. Page 86–90 Jauni Licchaviai ir klestinčio kilmingos šeimos sūnaus savybės Budai gyvenant Didžiajame miške (Mahāvana) prie Vesālī, būrys jaunų Licchavių, paprastai išdykaujančių ir su ginklais medžiojančių, sutikę Budą padeda ginklus ir ramiai bei santūriai prie jo prieina. Tai matydamas Mahānāma Licchavis sušunka, kad Vajjiai klestės. Tada Buda sako, kad kilmingos šeimos sūnus, turintis penkias savybes, – t. y. uoliai ir teisėtai įgytais turtais išlaikantis tėvą ir motiną, žmoną, vaikus ir tarnus, darbininkus ir pavaldinius, aukas priimančias dievybes bei askezes ir b
11. Page 90 Retos senatvėje įšventinto vienuolio savybės Buda pateikia dvi trumpas viena po kitos einančias sutas apie tai, kad retai sutinkamas senatvėje įšventintas žmogus, turintis penkias savybes. Pirmojoje sutoje minima, kad jis yra sumanus, gražių manierų, daug girdėjęs, gebantis mokyti Dhammos ir išmanantis Vinayą. Antrojoje pirmosios trys savybės pakeičiamos šiomis: lengvai pamokomas, teisingai priimantis patarimus ir priimantis juos pagarbiai. Nīvaraṇa-vagga baigiama temų santrauka.
12. Page 90–91 Penki suvokimai, nešantys didelį vaisių Pradėdamas Saññā-vaggą, Buda du kartus pakartoja, kad penki suvokimai, išugdyti ir daug praktikuoti, neša didelį vaisių ir didelę naudą, panyra į nemirtingumą ir baigiasi nemirtingumu: nepastovumo suvokimas (anicca-saññā), ne-savasties suvokimas (anatta-saññā), mirties suvokimas, maisto šlykštumo suvokimas ir nesidžiaugimo visu pasauliu suvokimas.
13. Page 91–92 Penkeriopas kilniųjų mokinių ir mokinių augimas Buda moko, kad kilnusis mokinys, augantis penkiais būdais – tikėjimu, dorove, mokymusi, dosnumu ir išmintimi – auga kilniu augimu ir įgyja tai, kas gyvenime esmingiausia; tai lydi eilės. Tada jis tą patį turinį pateikia apie kilniąsias mokines moteris, taip pat su eilėmis.
14. Page 92–93 Vienuolis, vertas pokalbio apie Dhammą ir gyvenimo kartu su šventojo gyvenimo draugais Buda moko, kad vienuolis, turintis penkias savybes, yra vertas kalbėtis su šventojo gyvenimo draugais, o kitoje sutoje – vertas gyventi su jais kartu: jis pats yra tobulas dorove, susitelkimu, išmintimi, išsilaisvinimu ir išsilaisvinimo žinojimu bei regėjimu (vimutti-ñāṇadassana), ir taip pat geba teisingai atsakyti į klausimus apie kiekvieną iš šių savybių, kai jo klausiama.
15. Page 206 Mokyti Dhammos kitus nėra lengva: penki principai prieš mokant Kosambyje Ānanda, matęs gerbiamąjį Udāyį mokant Dhammos didelį pasauliečių būrį, papasakoja tai Budai. Buda sako, kad mokyti kitus Dhammos nėra lengva: mokantysis pirmiausia turi įsidėmėti penkis dalykus – ketinti mokyti nuosekliai, mokyti aiškinant priežastis, mokyti iš užuojautos ir gailestingumo, nemokyti siekiant gavimų ir pagarbos ir mokyti nekenkiant nei sau, nei kitiems.
16. Page 206 Dalykai, kuriuos sunku pašalinti jiems iškilus; Saddhamma-vaggos pabaiga Buda kalba apie penkis dalykus, kuriuos iškilusius sunku pašalinti: aistrą, neapykantą, klaidinimą, iškalbą (paṭibhāna – mintys ar žodžiai, iškylantys mokant Dhammos) ir norą keliauti (gamika-citta – mintis išvykti). Pabaigoje pateikiamos eilės, apibendrinančios Saddhamma-vaggą, pirmąjį ketvirtojo penkiasdešimtuko skyrių.
17. Page 207 Āghāta-vagga: penki būdai pašalinti priešiškumą Pradėdamas naują skyrių (Āghāta-vagga, antrąjį skyrių), Buda moko penkių būdų pašalinti priešiškumą ir piktavališkumą kokiam nors žmogui: ugdyti meilingą gerumą, ugdyti užuojautą, ugdyti pusiausvyrą, nekreipti dėmesio į tą žmogų arba apmąstyti, kad kiekvienas yra savo kammos savininkas, kammos paveldėtojas, – kas daro gera ar bloga, tas pats patirs to vaisius.
18. Page 207–212 Sāriputta moko pašalinti priešiškumą keturiais palyginimais Gerbiamasis Sāriputta moko vienuolius to paties priešiškumo šalinimo principo. Jis išskiria keturias žmonių rūšis pagal tai, ar jų kūno ir kalbos elgesys tyras, ir pagal tai, ar jiems pasitaiko proto skaidrumo akimirkų, ir pateikia palyginimus: žmogus, renkantis dulkėtą skudurą ir pasiimantis tik gerąją dalį; ištroškęs žmogus, praskiriantis dumblius tvenkinyje, kad atsigertų po jais esančio vandens; ištroškęs žmogus, atsiklaupiantis atsigerti iš mažo karvės pėdsako; užuojauta sunkiai sergančiam
19. Page 212–213 Vienuolio, verto pokalbio apie Dhammą ir gyvenimo kartu su šventojo gyvenimo draugais, savybės Vienuolis, vertas pokalbio (alaṃ-sākaccho), turi pats būti tobulas ir gebėti atsakyti į klausimus apie dorovę, susitelkimą, išmintį, išsilaisvinimą ir išsilaisvinimo žinojimą bei regėjimą. Kita suta nurodo tokias pačias savybes vienuoliui, vertam gyventi kartu (alaṃ-sājīvo). Tai rodo, kad šios penkios savybės yra patikimo vienuolio standartas tiek pokalbiuose, tiek bendrame gyvenime.
20. Page 270 Penki didieji sapnai prieš nušvitimą Buda pasakoja vienuoliams, kad prieš nušvitimą, dar būdamas bodhisatta, jis sapnavo penkis didžiuosius sapnus: didžioji žemė buvo jo guolis, Himalajai – pagalvė, o rankos ir kojos siekė vandenynus keturiose pusėse; iš jo bambos išaugo tiriko žolė, siekianti dangų; balti kirminai juodomis galvomis ropojo jam iki kelių; jis vaikščiojo ant išmatų kalno jų nesusitepdamas. Po nušvitimo jis kiekvieną sapną paaiškino: atitinkamai tai reiškė nušvitimo žinojimo pasiekimą, kilniojo kelio skelbimą, baltai
21. Page 270–271 Lietaus kliūtys ir gerai ištarti žodžiai Buda nurodo penkias lietaus kliūtis, kurių orų pranašai negali numatyti: ugnies elemento sujudimas ore, vėjo elemento sujudimas, asūras Rāhu, semiantis vandenį ir pilantis jį į vandenyną, lietaus dievai tampa nerūpestingi ir žmonės elgiasi neteisingai. Tada jis nurodo penkias gerai ištartos, nepeiktinos kalbos savybes: kalbama tinkamu laiku, teisingai, švelniai, naudingai ir su meilingu gerumu.
22. Page 271–272 Nuopelnas, kylantis priimant dorovingus Buda moko, kad kai dorovingas vienuolis aplanko šeimą, ta šeima penkiais būdais įgyja daug nuopelnų: pamatę jį ir įgiję pasitikėjimo, jie keliauja į dangų; atsistodami jo pasitikti, nusilenkdami ir pasiūlydami vietą atsisėsti, jie keliauja į aukštą kilmę; atsikratydami šykštumo, jie įgyja galią; dalydamiesi pagal išgales, įgyja daug turto; klausinėdami ir klausydamiesi Dhammos, įgyja didelę išmintį. Tai rodo ryšį tarp elgesio su Saṅgha ir konkrečių nuopelnų vaisių.
23. Page 280 Ryžių košės ir dantų krapštuko nauda, giedojimo pratęsta melodija žala ir sąmoningo miego nauda (Kimbila-vaggos pabaiga) Buda kalba apie ryžių košės (yāgu) valgymo ryte naudą, pavyzdžiui, ji malšina alkį ir troškulį, reguliuoja vėjus ir padeda tuštintis. Tada jis nurodo žalą, kai nekramtomas dantų krapštukas, palyginti su nauda, kai jis kramtomas, – tai kasdienė vienuolių higiena. Po to jis įspėja apie žalą, kai Dhamma deklamuojama ilgai tęsiamu, dainingu balsu, nes ir deklamuojantis, ir klausytojai prisiriša prie garso, pasauliečiai tai peikia, o susitelkimas sutrikdomas. Galiausiai jis kalba apie užmigimo be sąm
24. Page 280–282 Akkosaka-vagga: užgauliojimo, vaidų kurstymo žala ir dorovės žala bei nauda Pradedamas naujas skyrius apie elgesį, silpninantį Saṅghą. Buda sako, kad vienuolis, užgauliojantis ir peikiantis kilnius šventojo gyvenimo draugus, patirs penkias žalas, pavyzdžiui, sunkų nusižengimą, net iki vienuolystės praradimo, sunkią ligą arba mirs sumišęs ir pateks į blogą būvį. Panašią žalą patiria ir vienuolis, mėgstantis kurstyti vaidus Saṅghoje. Tada jis nurodo penkias nedorovingojo žalas (didelis turto praradimas, bloga reputacija, nedrąsus įėjimas į susirinkimus, sumišusio mirtis,
25. Page 282–284 Daugiakalbystės, nekantrumo ir nepasitikėjimo nekėlimo žala Buda nurodo daug kalbančiojo žalą (dažnai meluoja, šmeižia, kalba šiurkščiai, plepa) ir palygina ją su nauda to, kuris kalba saikingai ir išmintingai. Tada jis nurodo dvi nekantrumo žalų grupes (nemėgstamas, turi daug priešų; godus, kankinasi) ir palygina jas su kantrybės nauda. Pabaigoje – dvi žalų grupės to, kuris nekelia pasitikėjimo: jis pats save peikia, praranda gerą vardą ir atgraso tikinčiuosius, – palyginti su priešinga nauda to, kuris kelia pasitikėjimą.
26. Page 316–317 Grynakraujo žirgo palyginimas ir šeši nepranokstami dalykai bei šeši prisiminimo pagrindai Buda kalba apie penkis gebėjimus ir penkias galias kartu su taršų išnykimu kaip apie savybes, dėl kurių vienuolis vertas aukų. Tada jis tris kartus palygina vienuolį su karaliaus grynakraujiu žirgu – žirgu, ištveriančiu vaizdus, garsus, kvapus, skonius ir lytėjimus ir tobulu atitinkamai grožiu, jėga ar greičiu, – kaip vienuolį, ištveriantį visus šešis juslių objektus, įskaitant proto objektus. Po to jis nurodo šešis nepranokstamus dalykus (anuttariya: nepranokstamas regėjimas, girdėjimas, gavima
27. Page 317–321 Mahānāma-sutta: šeši prisiminimai išsamiai (Āhuneyya-vaggos pabaiga) Sakyas Mahānāma Nigrodhos parke prie Kapilavatthu klausia Budos, kokiu būdu gyvena kilnusis mokinys, pasiekęs vaisių. Buda atsako išsamiai aiškindamas šešis prisiminimus: Budos, Dhammos ir Saṅghos savybių, savo dorovės, savo dosnumo ir dievų savybių, lyginant jas su savosiomis, prisiminimą. Taip prisimenant, kilniojo mokinio protas yra laisvas nuo aistros, neapykantos ir klaidinimo, kyla džiaugsmas ir linksmumas, kūnas nurimsta, o protas susitelkia. Tai būdas ramiai gyventi tarp žmonių, kurie da
28. Page 322–324 Sāraṇīya-vagga: šeši dalykai, dėl kurių vieni kitus prisimenama Pradedamas naujas skyrius apie dalykus, stiprinančius Saṅghos vienybę. Buda nurodo šešis sāraṇīya-dhammā: meilingą gerumą kūno veiksmais, kalba ir mintimis šventojo gyvenimo draugų atžvilgiu tiek akivaizdžiai, tiek už akių, dalijimąsi teisėtai gautais daiktais, vienodą dorovę ir vienodą kilnų požiūrį, vedantį į kančios pabaigą. Jis dar kartą pakartoja tą patį sąrašą, pabrėždamas, kad šie dalykai daro mylimą ir gerbiamą, skatina tarpusavio paramą, vengimą ginčų ir Saṅghos vienybę.
29. Page 324–327 Šeši išsivadavimo elementai: išsivadavimas iš piktavališkumo, žiaurumo ir puikybės Buda nurodo šešis išsivadavimo elementus (nissaraṇiya-dhātu), pateikdamas pavyzdį vienuolio, kuris tvirtina išugdęs proto išsilaisvinimą meilingu gerumu, bet jo protą vis dar užvaldo piktavališkumas. Buda sako, kad tai neįmanoma, nes proto išsilaisvinimas meilingu gerumu savo prigimtimi yra išsivadavimas iš piktavališkumo. Taip pat jis moko apie užuojautą (išsivadavimas iš žiaurumo), džiaugsmą kitų sėkme (išsivadavimas iš nepasitenkinimo), pusiausvyrą (išsivadavimas iš aistros), beženklį proto i
30. Page 338 Žvejo ir gyvūnų žudiko palyginimas Keliaudamas Buda pamato žveją, gaudantį ir parduodantį žuvis, ir klausia vienuolių, ar jie kada nors matė, kad žuvų žudikas, galvijų skerdikas, medžiotojas ar paukščių gaudytojas jodinėtų drambliu ar žirgu arba turėtų daug turto. Vienuoliai atsako, kad niekada nematė. Buda paaiškina, kad taip yra todėl, jog tie, kurių pragyvenimo šaltinis – kenkimas gyvūnams, jaučia piktus ketinimus žudomoms būtybėms, o dar sunkiau – žudyti žmones, ir tai po mirties veda į blogą būvį.
31. Page 338–341 Mirties prisiminimas (1): pastangų laipsniai ugdant mirties prisiminimą Nādikos kaime Buda sako, kad daug ugdomas mirties prisiminimas neša didelę naudą ir panyra į nemirtingumą. Keli vienuoliai pasakoja, kaip jie ugdo mirties prisiminimą: pavyzdžiui, trokšta išgyventi dieną ir naktį, arba tik vieną dieną, arba tiek, kiek reikia suvalgyti vieną kąsnį maisto, arba tik vieną įkvėpimą ir iškvėpimą. Buda nurodo, kad pirmieji keturi vis dar yra nerūpestingi ir ugdo mirties prisiminimą vangiai, o paskutinieji du yra rūpestingi ir ugdo jį aštriai, siekdami taršų išnykimo.
32. Page 341–344 Mirties prisiminimas (2): mirties priežasčių apmąstymas skubant atsikratyti nedorybių Buda išsamiai moko, kaip ugdyti mirties prisiminimą: vienuolis kiekvieną rytą ir vakarą turėtų apmąstyti, kad gali mirti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, įkandus gyvatei ar skorpionui, suklupęs ar nuo apsinuodijimo maistu, o tada pažvelgti, ar jis dar turi neatsikratytų nedorų dalykų, kurie būtų pavojingi, jei jam tektų mirti tą naktį ar dieną. Jei turi – privalo skubiai stengtis jų atsikratyti, lyg jo drabužiai ar galva degtų; jei neturi – gali toliau gyventi džiaugsmu ir linksmumu. Tuo baig
33. Page 344–346 Trys ir šeši dalykai, vedantys vienuolį į nuosmukį Viena dievybė naktį ateina pas Budą ir sako, kad trys dalykai veda vienuolį į nuosmukį: pomėgis darbams, plepėjimui ir miegui. Buda tam pritaria, o kitą dieną papasakoja apie tai vienuoliams ir prideda dar tris dalykus: pomėgį draugijai, sunkų pamokomumą ir blogus draugus. Iš viso tai šeši nuosmukio dalykai, dėl kurių praeities, dabarties ir ateities vienuoliai nutolsta nuo dorų dalykų.
34. Page 375 Šešios ginčų šaknys Buda nurodo šešias ginčų Saṅghoje šaknis: pavyzdžiui, vienuolis yra piktas ir laiko pyktį, arba pavydus, šykštus, apgaulingas, turi blogų troškimų, laikosi klaidingų pažiūrų ir atkakliai įsikibęs savo nuomonės, kurios sunkiai atsisako. Visa tai veda prie nepagarbos Trims brangenybėms, nepilno mokymosi ir ginčų, kurie neša žalą daugybei žmonių. Todėl Buda moko vienuolius stengtis atsikratyti šių ginčų šaknų.
35. Page 375–377 Šešių dalių auka (Veḷukaṇṭakī Nandamātā) Pasaulietė Veḷukaṇṭakī Nandamātā aukoja šešių dalių auką Saṅghai, kuriai vadovauja Sāriputta ir Moggallāna. Buda paaiškina, kad šešias dalis sudaro trys duodančiojo savybės – jis džiaugiasi prieš duodamas, duodamas ir davęs – ir trys gaunančiųjų savybės – jie yra laisvi nuo aistros, neapykantos ir klaidinimo arba praktikuoja, kad jų atsikratytų. Tokios aukos nauda neišmatuojama, kaip vanduo vandenyne.
36. Page 377–378 Klaidingos pažiūros, kad nėra nei savo, nei kitų veiksmų, paneigimas Vienas brahmanas sako Budai, kad laikosi pažiūros, jog nėra nei savo, nei kitų veiksmų (neigia pastangų vaisių). Buda sako niekada nematęs, kad kas nors, taip manydamas, dar galėtų vaikščioti pirmyn ir atgal. Jis klausia apie iniciatyvos, ryžto, jėgos, ištvermės ir pastangų elementų buvimą; kadangi šie elementai iš tikrųjų egzistuoja, tai rodo, kad būtybės iš tikrųjų gali veikti. Brahmanas įtiki ir prašo prieglobsčio Trijose brangenybėse.
37. Page 446 Citta Hatthisāriputta-sutta (pabaiga) Pasakojimo apie gerbiamąjį Cittą Hatthisāriputtą pabaiga. Jis pernelyg artimai bendravo su pasauliečiais ir kitų mokymų askezes, todėl aistra užvaldė jo protą ir jis ne kartą atsisakė vienuolystės ir grįžo į pasaulietišką gyvenimą, nors buvo pasiekęs keturias jhānas ir beženklį proto susitelkimą. Pateikiama daug palyginimų, pavyzdžiui, dulkės kryžkelėje, tvenkinys, suvirškintas maistas, ramus vandens telkinys ir miško garsai, nutylantys kariuomenei pasitraukus, – jie rodo, kad pomėgis bendrauti
38. Page 446–449 Sibbanī-sutta (dvi kraštutinybės) – Apie siuvėją Budai eilėse, atsakant į Metteyyos klausimą, pasakius, kad tas, kas pažino abi kraštutinybes ir neprilimpa per vidurį, vadinamas didžiu žmogumi, keli vienuoliai Isipatanoje ginčijasi, kas yra dvi kraštutinybės ir siūlė per vidurį. Kiekvienas atsako kitaip: kontaktas ir kontakto pabaiga, praeitis ir ateitis, maloni ir skausminga jausena, vardas ir forma, vidinės ir išorinės juslių sritys, tapatybė (sakkāya) ir tapatybės pabaiga. Kai jie klausia Budos, jis sako, kad visi atsakymai tam tikra prasme
39. Page 449–458 Devadatta-sutta ir šešios žmonių rūšys Keli vienuoliai abejoja, ar Buda, pareiškęs, kad Devadatta pateks į pragarą visam eonui be išsigelbėjimo, prieš tai iki galo ištyrė jo protą. Ānanda perduoda klausimą Budai. Buda sako, kad taip pareiškė, nes nematė Devadattoje dorų dalykų nė per plauko galiuką, – tai tarsi žmogus, paskendęs išmatų duobėje, kurio negalima už ko nors paimti ir ištraukti, nes nėra nė plauko galiuko, kuris būtų nesuteptas. Tada jis moko apie šešių žmonių rūšių proto pažinimą, suskirstytą į dvi grupes po tris: tie, k