Kokiu tikslu, vienuoliai, moteris ar vyras, pasaulietis ar vienuolis turėtų dažnai apmąstyti: „Esu veiksmų savininkas, veiksmų įpėdinis, veiksmai mano pradėjimas, mano giminės, esu (savo) veiksmų prieglobstyje. Kokius veiksmus atlieku – ar dorus, ar nedorus – to ir būsiu įpėdinis.” Būtybės, vienuoliai, elgiasi blogai kūnu, elgiasi blogai kalba, elgiasi blogai protu. Kai tą faktą dažnai apmąsto, blogas elgesys arba visiškai paliekamas, arba bent sumažėja. Tokiu tikslu, vienuoliai, moteris ar vyras, pasaulietis ar vienuolis turėtų dažnai apmąstyti: „Esu veiksmų savininkas, veiksmų įpėdinis, veiksmai mano pradėjimas, mano giminės, esu (savo) veiksmų prieglobstyje. Kokius veiksmus atlieku – ar dorus, ar nedorus – to ir būsiu įpėdinis.” Tas, vienuoliai, tauriųjų mokinys svarsto taip: „Nesu vienintelis, kam būdinga senti, kas neįveikė senėjimo. Visoms būtybėms, kol jos ateina, išeina, pradingsta ir atgimsta, būdinga senti, jos neįveikė senėjimo.” Kai tą faktą dažnai apmąsto, gimsta kelias. Jis tą kelią taiko, lavina, dažnai praktikuoja. Jam tą kelią taikant, lavinant, dažnai praktikuojant, visiškai paliekami pančiai, pašalinamos ydos.