Panašiai, vienuoliai, kaip kad nelengva yra suvokti didžiojo vandenyno vandens kiekį (ir pasakyti): „(Vandens yra) tiek tai gorčių, ar tiek tai šimtų gorčių, ar tiek tai tūkstančių gorčių, ar tiek tai šimtų tūkstančių gorčių.” Greičiau, tai galime apibūdinti tik kaip begalinę, nepamatuojamą didžią vandens gausą. Lygiai gi, vienuoliai, taip, nelengva yra suvokti tokio, pasižyminčio šešiais bruožais, aukojimo nuopelnų kiekį (ir pasakyti): „Laimima tiek nuopelnų, tiek gėrio, (tiek) papenima (ateities) laimė. Tai yra dangiška, neša laimę, veda į dangų, atneša tai, kas yra norima, malonu, žavinga, (neša) naudą ir laimę.” Greičiau, tai galime apibūdinti tik kaip begalinę, nepamatuojamą didžią nuopelnų gausą. Kai džiaugiamasi prieš dovanojant, kai bedovanojant širdis nuskaidrėja, ir davus jaučiamas pasitenkinimas, toks aukojimas sėkmingas. Kai (gaunantieji) nebeturi aistros, nebeturi bjaurėjimosi, nebeturi klydimo, yra be ydingų polinkių, susitvardę, gyvenantys skaistų gyvenimą, tobulas yra laukas aukojimui. Tiems, (kas aukoja prieš tai) nusiprausę, duodami savo rankomis, šis aukojimas ir pačiam ir kitiems neša didžius vaisius. Išmoningasis, tikėjimo pilnas, tokiu būdu paaukojęs, yra laisvo (nuo šykštumo) proto. Tas išmintingasis gimsta laimingame pasaulyje, kur bėdos nekankina.”