„Mielieji, šie penki (būdai) pykčiui išsklaidyti. Kad ir į ką būtų nukreiptas vienuoliui sukilęs pyktis, šiais (būdais) jis turėtų būti visiškai išsklaidytas. Kokie penki? Štai, mielieji, kažkokio žmogaus elgesys kūnu yra nešvarus, bet elgesys kalba – išgrynintas. Pyktis tokio žmogaus atžvilgiu, mielieji, turėtų būti visiškai išsklaidytas. Bet štai, mielieji, kažkokio žmogaus elgesys kalba yra nešvarus, bet elgesys kūnu – išgrynintas. Pyktis tokio žmogaus atžvilgiu taip pat, mielieji, turėtų būti visiškai išsklaidytas. Bet štai, mielieji, kažkokio žmogaus ir elgesys kūnu yra nešvarus, ir elgesys kalba – nešvarus, tačiau laikas nuo laiko jo protas atsiveria, jo protas praskaidrėja. Pyktis tokio žmogaus atžvilgiu taip pat, mielieji, turėtų būti visiškai išsklaidytas. Bet štai, mielieji, kažkokio žmogaus ir elgesys kūnu yra nešvarus, ir elgesys kalba – nešvarus, ir nebūna akimirkų, kai jo protas atsivertų, jo protas praskaidrėtų. Pyktis tokio žmogaus atžvilgiu taip pat, mielieji, turėtų būti visiškai išsklaidytas. Bet štai, mielieji, kažkokio žmogaus ir elgesys kūnu yra išgrynintas, ir elgesys kalba – išgrynintas, ir laikas nuo laiko jo protas atsiveria, jo protas praskaidrėja. Tokio žmogaus atžvilgiu taip pat, mielieji, pyktis turėtų būti visiškai išsklaidytas.