Kaip, mielieji, turėtų būti visiškai išsklaidytas pyktis to žmogaus atžvilgiu, kurio elgesys kūnu yra nešvarus, bet elgesys kalba – išgrynintas? Panašiai, mielieji, kaip vienuolis, dėvintis iš skarmalų pasiūtą apdarą, pamatęs skudurą, kaire koja jį primintų, dešine išskleistų (ant žemės), ir išplėšęs sveiką dalį, pasiimtų ją ir eitų sau toliau. Lygiai gi, mielieji, toks pat yra tas žmogus, kurio elgesys kūnu yra nešvarus, bet elgesys kalba – išgrynintas. Nereikėtų kreipti dėmesio į jo nešvarų elgesį kūnu, verčiau reikėtų kreipti dėmesį į jo išgrynintą elgesį kalba. Taip pyktis to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai išsklaidytas. Kaip, mielieji, turėtų būti visiškai išsklaidytas pyktis to žmogaus atžvilgiu, kurio elgesys kalba yra nešvarus, bet elgesys kūnu – išgrynintas? Panašiai, mielieji, kaip kad jei būtų apaugęs samanomis ir dumbliais lotosų tvenkinys. Ir štai ateitų išsekintas, kamuojamas kaitros, žmogus, išvargęs, nudegęs, ištroškęs. Įbridęs į tą tvekinį, jis abejomis rankomis nustumtų samanas ir dumblius į šalis, atsigertų iš suglaustų delnų ir eitų sau toliau. Lygiai gi, mielieji, toks pat yra tas žmogus, kurio elgesys kalba yra nešvarus, bet elgesys kūnu – išgrynintas. Nereikėtų kreipti dėmesio į jo nešvarų elgesį kalba, verčiau reikėtų kreipti dėmesį į jo išgrynintą elgesį kūnu. Taip pyktis to žmogaus atžvilgiu turėtų būti visiškai išsklaidytas.