„Nesu vienintelis, kas yra veiksmų savininkas, veiksmų įpėdinis, kurio veiksmai yra pradėjimas, giminės, esantis (savo) veiksmų prieglobstyje. Kokius veiksmus atliekantis – ar dorus, ar nedorus – to ir būsiantis įpėdiniu. Visos būtybės, kol jos ateina, išeina, pradingsta ir atgimsta, yra veiksmų savininkai, veiksmų įpėdiniai, kurių veiksmai yra pradėjimas, giminės, esančios (savo) veiksmų prieglobstyje. Kokius veiksmus atliekančios – ar dorus, ar nedorus – to ir būsiančios įpėdiniais.” Kai tą faktą dažnai apmąsto, gimsta kelias. Jis tą kelią taiko, lavina, dažnai praktikuoja. Jam tą kelią taikant, lavinant, dažnai praktikuojant, visiškai paliekami pančiai, pašalinamos ydos. Būtybėms būdingi ligos, senėjimas ir mirtis. Nors tokia ir yra jų prigimtis, tuo bjaurisi eiliniai žmonės. Jei ir aš bjaurėsiuos gyvomis būtybėmis tokios prigimties, man gyvenant taip, tai bus netinkama. Gyvendamas taip, pažinęs tikrovę be prisirišimų, įveikiau visus apsvaigimus – sveikatos, jaunystės ir gyvenimo – pamatęs atsižadėjimą saugiu. Pastangos kylo manyje, kai žvelgiau į užgęsimą (nibbaną). Dabar nebesugebu atsiduoti jusliniams malonumams. Šventas gyvenimas mano atrama, atgal negrįšiu niekada.”