Kokiu tikslu, vienuoliai, moteris ar vyras, pasaulietis ar vienuolis turėtų dažnai apmąstyti: „Man būdinga sirgti, neįveikiau ligų”? Kai būtybės sveikos, vienuoliai, jas apsvaigina sveikata. Dėl to apsvaigimo jos elgiasi blogai kūnu, elgiasi blogai kalba, elgiasi blogai protu. Kai tą faktą dažnai apmąsto, tas apsvaigimas sveikata arba visiškai paliekamas, arba bent sumažėja. Tokiu tikslu, vienuoliai, moteris ar vyras, pasaulietis ar vienuolis turėtų dažnai apmąstyti: „Man būdinga sirgti, neįveikiau ligų”. Kokiu tikslu, vienuoliai, moteris ar vyras, pasaulietis ar vienuolis turėtų dažnai apmąstyti: „Man būdinga mirti, neįveikiau mirties”? Kai būtybės gyvos, vienuoliai, jas apsvaigina gyvybė. Dėl to apsvaigimo jos elgiasi blogai kūnu, elgiasi blogai kalba, elgiasi blogai protu. Kai tą faktą dažnai apmąsto, tas apsvaigimas gyvybe arba visiškai paliekamas, arba bent sumažėja. Tokiu tikslu, vienuoliai, moteris ar vyras, pasaulietis ar vienuolis turėtų dažnai apmąstyti: „Man būdinga mirti, neįveikiau mirties”. Kokiu tikslu, vienuoliai, moteris ar vyras, pasaulietis ar vienuolis turėtų dažnai apmąstyti: „Visa, kas man brangu ir miela, turėsiu palikti, išsiskirti su tuo”? Tam, kas brangu ir miela, vienuoliai, būtybės jaučia aistringą geismą, kurio apimtos, jos elgiasi blogai kūnu, elgiasi blogai kalba, elgiasi blogai protu. Kai tą faktą dažnai apmąsto, aistringas geismas tam, kas brangu ir miela, arba visiškai paliekamas, arba bent sumažėja. Tokiu tikslu, vienuoliai, moteris ar vyras, pasaulietis ar vienuolis turėtų dažnai apmąstyti: „Visa, kas man brangu ir miela, turėsiu palikti, išsiskirti su tuo.”