Bet, brahmane, kai kažkas su protu neapsėstu piktavališkumo nebūna pasinėręs į piktavališkumą ir supranta tikrąjį ištrūkimą iš kilusio piktavališkumo, tuo metu jis žino ir mato kaip tai yra iš tikrųjų, kas naudinga jam pačiam … kas naudinga kitam … kas naudinga abiem. Ir net tie šventi tekstai, kurie nebuvo ilgą laiką kartoti, iškyla atminty, ką jau sakyti apie tuos, kurie buvo kartoti. Panašiai, brahmane, kaip jei būtų dubuo su neverdančiu ant ugnies, neburbuliuojančiu vandeniu. Tuomet geros regos žmogus žiūrėdamas į savo veido atvaizdą žinotų ir matytų jį tokiu, koks jis yra iš tikrųjų. Lygiai gi taip pat, brahmane, kai kažkas su protu neapsėstu piktavališkumo nebūna pasinėręs į piktavališkumą ir supranta tikrąjį ištrūkimą iš kilusio piktavališkumo, tuo metu jis žino ir mato kaip tai yra iš tikrųjų, kas naudinga jam pačiam … kas naudinga kitam … kas naudinga abiem. Ir net tie šventi tekstai, kurie nebuvo ilgą laiką kartoti, iškyla atminty, ką jau sakyti apie tuos, kurie buvo kartoti. Bet, brahmane, kai kažkas su protu neapsėstu tingulio ir apsnūdimo nebūna pasinėręs į tingulį ir apsnūdimuą ir supranta tikrąjį ištrūkimą iš kilusių tingulio ir apsnūdimo, tuo metu jis žino ir mato kaip tai yra iš tikrųjų, kas naudinga jam pačiam … kas naudinga kitam … kas naudinga abiem. Ir net tie šventi tekstai, kurie nebuvo ilgą laiką kartoti, iškyla atminty, ką jau sakyti apie tuos, kurie buvo kartoti.