„Ir kaip, Aritha, atida kvėpavimui paaiškinama detaliai ir išsamiai? Štai, Aritha, vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į atokią vietą atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, sutelkęs atidą priešais save. Jis įkvepia (būdamas) atidus, iškvepia (būdamas) atidus. Ilgai įkvėpdamas jis supranta: „Įkvepiu ilgai”… Jis mokosi: „Įkvėpsiu stebėdamas atsižadėjimą”, – mokosi: „Iškvėpsiu stebėdamas atsižadėjimą”. Štai taip, Aritha, atida kvėpavimui paaiškinama detaliai ir išsamiai.”