Tad, vienuoliai, jei vienuolis panorėtų, ekstazei išblėsus, buvoti lygiažiūriu, atidžiu ir aiškiai suprantančiu, visa esybe patirti palaimą, pasiekti ir buvoti tame, ką taurieji nupasakoja taip: „Jis būna laimingas, lygiažiūrus ir atidus,” – trečiojoje džhanoje,– jis turėtų sutelkti visą dėmesį į šitos pačios sutelkties kylančios iš atidos kvėpavimui (lavinimą). Tad, vienuoliai, jei vienuolis panorėtų, palikti (vertinimą) malonu-nemalonu, peržengti ankstesnius laimę ir nusiminimą, pasiekti ir buvoti su lygiažiūros išgryninta atida, be (vertinimo) malonu-nemalonu – ketvirtojoje džhanoje, jis turėtų sutelkti visą dėmesį į šitos pačios sutelkties kylančios iš atidos kvėpavimui (lavinimą). Tad, vienuoliai, jei vienuolis panorėtų, visiškai peržengti formos suvokimą, kad baigtųsi juslių veikimas, ir nekreipdamas dėmesio į įvairius suvokimus, (su mintimi) „begalinė erdvė”, pasiekti begalinės erdvės sferą ir buvoti joje, jis turėtų sutelkti visą dėmesį į šitos pačios sutelkties kylančios iš atidos kvėpavimui (lavinimą). Tad, vienuoliai, jei vienuolis panorėtų, visiškai peržengti begalinės erdvės sferą, (su mintimi) „begalinė sąmonė”, pasiekti begalinės sąmonės sferą ir buvoti joje, jis turėtų sutelkti visą dėmesį į šitos pačios sutelkties kylančios iš atidos kvėpavimui (lavinimą). Tad, vienuoliai, jei vienuolis panorėtų, visiškai peržengti begalinės sąmonės sferą, (su mintimi) „nieko nėra”, pasiekti nieko nebuvimo sferą ir buvoti joje, jis turėtų sutelkti visą dėmesį į šitos pačios sutelkties kylančios iš atidos kvėpavimui (lavinimą).