Ir kas, vienuoliai, yra sutelkties valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys, remdamasis paleidimu, įgyja sutelktį, įgyja proto susikaupimą. Atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, jis pasiekia ir buvoja iš atsiskyrimo gimusioje ekstazėje ir palaimoje su (proto) kreipimu ir išlaikymu – pirmojoje džhanoje. Kai liaunasi (proto) kreipimas ir išlaikymas, būdamas su iš vidaus nurimusiu susitelkusiu protu, jis (vienuolis) pasiekia ir buvoja iš sutelkties gimusioje ekstazėje ir palaimoje be (proto) kreipimo ir išlaikymo – antrojoje džhanoje. Ekstazei išblėsus, jis buvoja lygiažiūrus, atidus ir aiškiai suprantantis, jis visa esybe patiria palaimą. Jis pasiekia ir buvoja tame, ką taurieji nupasakoja taip: „Jis būna laimingas, lygiažiūrus ir atidus,” – trečiojoje džhanoje. Palikęs (vertinimą) malonu-nemalonu, peržengęs ankstesnius laimę ir nusiminimą, jis pasiekia ir buvoja su lygiažiūros išgryninta atida, be (vertinimo) malonu-nemalonu – ketvirtojoje džhanoje. Tai, vienuoliai, vadinama sutelkties valdančiu gebėjimu. Ir kas, vienuoliai, yra supratimo valdantis gebėjimas? Štai, vienuoliai, tauriųjų mokinys yra išmintingas, turintis kilimo ir nykimo supratimą, kuris yra taurus ir prasiskverbiantis, vedantis į visišką kančios sunaikinimą. Jis supranta, kaip yra iš tikrųjų: „Tai kančia”, – supranta, kaip yra iš tikrųjų: „Tai kančios šaltinis”, – supranta, kaip yra iš tikrųjų: „Tai kančios baigtis”, – supranta, kaip yra iš tikrųjų: „Tai kelias į kančios baigtį”. Tai, vienuoliai, vadinama supratimo valdančiu gebėjimu. Šie, vienuoliai, yra penki valdantys gebėjimai.“