Toliau, brahmane, kai kažkas su protu apsėstu piktavališkumo būna pasinėręs į piktavališkumą ir nesupranta tikrojo ištrūkimo iš kilusio piktavališkumo, tuo metu nei jis žino, ar mato kas iš tikrųjų naudinga jam pačiam, nei jis žino, ar mato kas iš tikrųjų naudinga kitam, nei jis žino, ar mato kas iš tikrųjų naudinga abiem. Ir net tie šventi tekstai, kurie buvo ilgą laiką kartoti, neiškyla (jo) atminty, ką jau sakyti apie tuos, kurie nebuvo kartoti. Panašiai, brahmane, kaip jei būtų dubuo su verdančiu ant ugnies, burbuliuojančiu vandeniu. Tuomet net geros regos žmogus žiūrėdamas į savo veido atvaizdą nei žinotų, nei matytų jį tokiu, koks jis yra iš tikrųjų. Lygiai gi taip pat, brahmane, kai kažkas su protu apsėstu piktavališkumo būna pasinėręs į piktavališkumą ir nesupranta tikrojo ištrūkimo iš kilusio piktavališkumo, tuo metu nei jis žino, ar mato kas iš tikrųjų naudinga jam pačiam, nei jis žino, ar mato kas iš tikrųjų naudinga kitam, nei jis žino, ar mato kas iš tikrųjų naudinga abiem. Ir net tie šventi tekstai, kurie buvo ilgą laiką kartoti, neiškyla (jo) atminty, ką jau sakyti apie tuos, kurie nebuvo kartoti.