Ir kokia, vienuoliai, yra teisinga pastanga? Štai, vienuolis užsidega noru, deda pastangas, uoliai stengiasi, naudoja protą, siekia, kad neatsiradusios nelabos, nedoros būsenos neatsirastų; užsidega noru, deda pastangas, uoliai stengiasi, naudoja protą, siekia palikti atsiradusias nelabas, nedoras būsenas; užsidega noru, deda pastangas, uoliai stengiasi, naudoja protą, siekia, kad neatsiradusios doros būsenos atsirastų; užsidega noru, deda pastangas, uoliai stengiasi, naudoja protą, siekia atsiradusias doras būsenas įtvirtinti, padaryti neabejotinomis, dauginti, visiškai išlavinti ir ištobulinti. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga pastanga. Ir kokia, vienuoliai, yra teisinga atida? Štai, vienuolis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena stebėdamas jausmo tonus kaip jausmo tonus, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena stebėdamas protą kaip protą, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu; gyvena stebėdamas mokymo principus kaip mokymo principus, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga atida. Ir kokia, vienuoliai, yra teisinga sutelktis? Štai vienuoliai, vienuolis, atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, pasiekia ir buvoja iš atsiskyrimo gimusioje ekstazėje ir palaimoje su (proto) kreipimu ir išlaikymu – pirmojoje džhanoje. Kai liaunasi (proto) kreipimas ir išlaikymas, būdamas su iš vidaus nurimusiu susitelkusiu protu, jis pasiekia ir buvoja iš sutelkties gimusioje ekstazėje ir palaimoje be (proto) kreipimo ir išlaikymo – antrojoje džhanoje. Ekstazei išblėsus, jis buvoja lygiažiūrus, atidus ir aiškiai suprantantis, jis visa esybe patiria palaimą. Jis pasiekia ir buvoja tame, ką taurieji nupasakoja taip: „Jis būna laimingas, lygiažiūrus ir atidus,” – trečiojoje džhanoje. Palikęs (vertinimą) malonu-nemalonu, peržengęs ankstesnius laimę ir nusiminimą, jis pasiekia ir buvoja su lygiažiūros išgryninta atida, be (vertinimo) malonu-nemalonu – ketvirtojoje džhanoje. Tai, vienuoliai, vadinama teisinga sutelktimi.“
