Taip aš girdėjau. Kartą Palaimintasis klajodamas Kosaloje kartu su didžiule vienuolių bendruomene atvyko į Kosalos brahmanų kaimą Vėludvarą („bambukiniai vartai”). Išgirdo gi vėludvariečiai brahmanai namų šeimininkai, esą atsiskyrėlis Gotama Sakjų sūnus, palikusysis pasaulietinį Sakjų šeimos gyvenimą, klajodamas Kosaloje kartu su didžiule vienuolių bendruomene pasiekė Kosalos brahmanų kaimą Vėludvarą. Ir apie tą gi Garbųjį Gotamą yra pasklidę tokie nuostabūs pagyros žodžiai: „Šis Palaimintasis yra arahantas, tobulai nušvitęs, pasiekęs žinojimą ir gerą elgesį, gerai žengęs, žinantis pasaulį, neprilygstamas tramdytinų žmonių auklėtojas, dievybių ir žmonių mokytojas, nušvitęs, palaimintas.” Jis skelbiasi pats tiesiogine patirtimi pažinęs šį pasaulį su jo dievybėmis, Mara, Brahma, su atsiskyrėlių ir brahmanų karta, su jo valdovais ir žmonėmis. Jis moko Dhammos, kuri yra gera pradžioje, gera viduryje, gera pabaigoje, moko prasmingai, tinkama kalba, parodo visiškai tobulą, tyrą šventą gyvenimą. Gera yra matyti tokius arahantus.” Ir štai vėludvariečiai brahmanai namų šeimininkai nuėjo pas Palaimintąjį. Vieni atėję pasveikino jį ir atsisėdo iš šono, kiti apsikeitė mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais ir atsisėdo iš šono, treti pasveikino Palaimintąjį suglaustais delnais ir atsisėdo iš šono, ketvirti prisistatė ir atsisėdo iš šono, o dar kiti tyliai atsisėdo iš šono. Sėdėdami taip iš šono tie vėludvariečiai brahmanai namų šeimininkai Palaimintajam pasakė štai ką: „Mes, Gerbiamasis Gotama, trokštame, norime, siekiame, gyventi pilnuose vaikų namuose, mėgautis sandalmedžių iš Kasi, puoštis vėriniais, kvepalais ir kosmetika, leisti sau (naudotis) auksu ir sidabru, ir po kūno žūties, po mirties atgimti geroje vietoje, dangaus pasaulyje. Tegul Gerbiamasis Gotama pamoko mus, turinčius tokius troškimus, norus ir siekius, taip, kad mes galėtume gyventi pilnuose vaikų namuose … ir po kūno žūties, po mirties atgimti geroje vietoje, dangaus pasaulyje.”