Bet, brahmane, kai kažkas su protu neapsėstu abejonių nebūna pasinėręs į abejones ir supranta tikrąjį ištrūkimą iš kilusių abejonių, tuo metu jis žino ir mato kaip tai yra iš tikrųjų, kas naudinga jam pačiam … kas naudinga kitam … kas naudinga abiem. Ir net tie šventi tekstai, kurie nebuvo ilgą laiką kartoti, iškyla atminty, ką jau sakyti apie tuos, kurie buvo kartoti. Panašiai, brahmane, kaip jei būtų dubuo su švariu, nurimusiu, tyru vandeniu pastatytu šviesoje. Tuomet geros regos žmogus žiūrėdamas į savo veido atvaizdą žinotų ir matytų jį tokiu, koks jis yra iš tikrųjų. Lygiai gi taip pat, brahmane, kai kažkas su protu neapsėstu abejonių nebūna pasinėręs į abejones ir supranta tikrąjį ištrūkimą iš kilusių abejonių, tuo metu jis žino ir mato kaip tai yra iš tikrųjų, kas naudinga jam pačiam … kas naudinga kitam … kas naudinga abiem. Ir net tie šventi tekstai, kurie nebuvo ilgą laiką kartoti, iškyla atminty, ką jau sakyti apie tuos, kurie buvo kartoti. Tokia, brahmane, yra priežastis, tai salygoja tai, kad net tie šventi tekstai, kurie nebuvo ilgą laiką kartoti, iškyla atminty, ką jau sakyti apie tuos, kurie buvo kartoti.