Panašiai, brahmane, kaip jei būtų dubuo su raibinamu vėjo, judinamu, sukamu, banguojančiu vandeniu. Tuomet net geros regos žmogus žiūrėdamas į savo veido atvaizdą nei žinotų, nei matytų jį tokiu, koks jis yra iš tikrųjų. Lygiai gi taip pat, brahmane, kai kažkas su protu apsėstu nerimo ir graužaties būna pasinėręs į nerimą ir graužatį ir nesupranta tikrojo ištrūkimo iš kilusių nerimo ir graužaties, tuo metu nei jis žino, ar mato kas iš tikrųjų naudinga jam pačiam, nei jis žino, ar mato kas iš tikrųjų naudinga kitam, nei jis žino, ar mato kas iš tikrųjų naudinga abiem. Ir net tie šventi tekstai, kurie buvo ilgą laiką kartoti, neiškyla (jo) atminty, ką jau sakyti apie tuos, kurie nebuvo kartoti. Toliau, brahmane, kai kažkas su protu apsėstu abejonių būna pasinėręs į abejones ir nesupranta tikrojo ištrūkimo iš kilusių abejonių, tuo metu nei jis žino, ar mato kas iš tikrųjų naudinga jam pačiam, nei jis žino, ar mato kas iš tikrųjų naudinga kitam, nei jis žino, ar mato kas iš tikrųjų naudinga abiem. Ir net tie šventi tekstai, kurie buvo ilgą laiką kartoti, neiškyla (jo) atminty, ką jau sakyti apie tuos, kurie nebuvo kartoti.