Panašiai, brahmane, kaip jei būtų dubuo su drumstu, nenusistovėjusiu, drumzlinu vandeniu pastatytu tamsoje. Tuomet net geros regos žmogus žiūrėdamas į savo veido atvaizdą nei žinotų, nei matytų jį tokiu, koks jis yra iš tikrųjų. Lygiai gi taip pat, brahmane, kai kažkas su protu apsėstu abejonių būna pasinėręs į abejones ir nesupranta tikrojo ištrūkimo iš kilusių abejonių, tuo metu nei jis žino, ar mato kas iš tikrųjų naudinga jam pačiam, nei jis žino, ar mato kas iš tikrųjų naudinga kitam, nei jis žino, ar mato kas iš tikrųjų naudinga abiem. Ir net tie šventi tekstai, kurie buvo ilgą laiką kartoti, neiškyla (jo) atminty, ką jau sakyti apie tuos, kurie nebuvo kartoti. Tokia, brahmane, yra priežastis, tai salygoja tai, kad net tie šventi tekstai, kurie buvo ilgą laiką kartoti, neiškyla atminty, ką jau sakyti apie tuos, kurie nebuvo kartoti. Bet, brahmane, kai kažkas su protu neapsėstu juslinio geismo nebūna pasinėręs į juslinį geismą ir supranta tikrąjį ištrūkimą iš kilusio juslinio geismo, tuo metu jis žino ir mato kaip tai yra iš tikrųjų, kas naudinga jam pačiam; jis žino ir mato kaip tai yra iš tikrųjų, kas naudinga kitam; jis žino ir mato kaip tai yra iš tikrųjų, kas naudinga abiem. Ir net tie šventi tekstai, kurie nebuvo ilgą laiką kartoti, iškyla atminty, ką jau sakyti apie tuos, kurie buvo kartoti. Panašiai, brahmane, kaip jei būtų dubuo su vandeniu nesumaišytu su raudona dirva, ciberžole, indiga ar raude. Tuomet geros regos žmogus žiūrėdamas į savo veido atvaizdą žinotų ir matytų jį tokiu, koks jis yra iš tikrųjų. Lygiai gi taip pat, brahmane, kai kažkas su protu apsėstu juslinio geismo būna pasinėręs į juslinį geismą ir nesupranta tikrojo ištrūkimo iš kilusio juslinio geismo …