Pagal temą susijusių suttų rinkinys: Didysis skyrius

Summarised by AI from the whole volume (45 topics) — click to jump to where a topic begins.

1. Page 2 Antraštinis puslapis ir Avijjā sutta – Vijjā sutta Pirmasis puslapis yra antraštinis: nurodoma, kad tai Suttanta piṭaka, Saṃyutta nikāya, 5-oji dalis, vadinama Mahāvāra vagga. Tada prasideda 1-asis skyrius, Avijjā vagga. Buda moko, kad nežinojimas yra visų nesveikų dalykų vedlys: kai paklydęs žmogus aiškiai nepažįsta, iš eilės kyla klaidinga pažiūra ir kiti klaidingi kelio veiksniai iki klaidingo susitelkimo. Priešingai, žinojimas, arba aiškus pažinimas, yra sveikų dalykų vedlys: iš eilės kyla teisinga pažiūra ir kiti teisingi kelio veiksniai ik
2. Page 2–3 Upaḍḍha sutta (Ānanda) Garbusis Ānanda sako, kad kalyāṇamitta (geras draugas) yra pusė šventojo gyvenimo, bet Buda prieštarauja: geras draugas yra visas šventasis gyvenimas, ne tik pusė, nes vienuolis, turintis gerą draugą, ugdo ir gausiai praktikuoja kilnųjį aštuonialypį kelią. Jis paaiškina, kad būtent dėl to, jog jis pats yra geras draugas, būtybės išsivaduoja iš gimimo, senatvės, mirties ir įvairaus sielvarto.
3. Page 3–5 Sāriputta sutta (tas pats mokymas, išdėstytas Sāriputtai) Turinys toks pat kaip ankstesnėje suttoje, tačiau šį kartą klausia garbusis Sāriputta, ir jis pats patvirtina, kad geras draugas yra visas šventasis gyvenimas. Buda tai patvirtina ir dar kartą paaiškina, kaip vienuolis, turintis gerą draugą, ugdo aštuonialypį kelią.
4. Page 10 Dvebhikkhu sutta (šventasis gyvenimas, geismo pašalinimas ir nemirtingumas) Vienas vienuolis klausia, kas yra šventasis gyvenimas ir kas yra šventojo gyvenimo galutinis tikslas. Buda sako, kad kilnusis aštuonialypis kelias yra šventasis gyvenimas, o geismo, neapykantos ir paklydimo išsekimas – šventojo gyvenimo galutinis tikslas. Kitas vienuolis klausia, ką reiškia žodžiai „geismo pašalinimas, neapykantos pašalinimas, paklydimo pašalinimas“, ir gauna atsakymą, kad tai nibbānos elemento, poveikių išsekimo, pavadinimas. Tada jis klausia, kas yra nemirtingumas ir kelias į
5. Page 10–12 Vibhaṅga sutta (aštuonių kelio veiksnių išskaidymas) Buda išsamiai, po vieną, išdėsto ir išaiškina kilniojo aštuonialypio kelio veiksnius: teisinga pažiūra – keturių kilniųjų tiesų pažinimas; teisingas ketinimas – atsižadėjimo, nepiktavališkumo ir nežalojimo ketinimas; teisinga kalba, teisingas veiksmas, teisingas pragyvenimas; teisinga pastanga – keturios pastangos; teisingas sąmoningumas – keturi sąmoningumo pagrindai; ir teisingas susitelkimas – keturios jhānos. Ši sutta yra standartinis apibrėžimas, kuriuo nuolat remiamasi visame tome.
6. Page 93–94 Bojjhaṅga saṃyutta, pirmoji Pabbata vagga (nāgos – Himalajai) Prasideda „Bojjhaṅga saṃyutta“ (skyrius apie septynis nušvitimo veiksnius) Pabbata vagga, kuri pateikia tą patį palyginimą, kaip ir Magga saṃyuttoje: nāgos, remdamiesi Himalajais, ugdo kūno jėgą, tada pamažu nusileidžia į tvenkinius, upelius, upes ir galiausiai į vandenyną, kol tampa dideli ir galingi. Taip ir vienuolis, kurio pamatas yra dorovė ir kuris nuolat ugdo septynis nušvitimo veiksnius, pasiekia didelį klestėjimą visuose dalykuose. Tai rodo, kad nušvitimo veiksniai, kaip ir kelias, remi
7. Page 94–96 Pabbata vagga (penkių kliūčių maistas) Palyginimas apie penkių kliūčių „maistą“: kaip kūnas gali išlikti tik gaudamas maisto, o be jo neišlieka, taip, aiškina Buda, ir kiekviena kliūtis – juslinis troškimas, piktavališkumas, sustingimas ir mieguistumas, neramumas ir gailestis bei abejonė – turi savo „maistą“: neišmintingą dėmesį (ayoniso manasikāra), vis kreipiamą į objektus, kurie yra konkrečios kliūties priežastis ir sąlyga, kol dar neatsiradusi kliūtis atsiranda, o jau atsiradusi sustiprėja. Tai parodo priežastinį mechanizmą: nešv
8. Page 98 Pabbata vagga (septynių nušvitimo veiksnių maistas) Ir priešingai, septyni nušvitimo veiksniai taip pat turi savo „maistą“: išmintingą dėmesį (yoniso manasikāra), kreipiamą į kiekvienam veiksniui tinkamas priežastis ir sąlygas. Tie veiksniai yra sąmoningumas, reiškinių tyrinėjimas, pastanga, džiaugsmas, nurimimas, susitelkimas ir pusiausvyra. Kai nuolat išmintingai atkreipiamas dėmesys į tai, kas yra kiekvieno nušvitimo veiksnio priežastis, dar neatsiradęs veiksnys atsiranda, o jau atsiradęs dar labiau išsiugdo iki pilnatvės. Tai rodo, kad teisin
9. Page 98–100 Pabbata vagga (nušvitimo veiksnių atsiradimo iš eilės priežastys ir sąlygos) Parodoma didelė nauda artintis prie vienuolių, tobulų dorove, susitelkimu, išmintimi, išsilaisvinimu ir išsilaisvinimo žinojimu bei regėjimu, ir klausytis jų mokymo, nes išklausęs jų Dhammos, vienuolis atsiskiria kūnu ir protu, prisimena ir apmąsto išgirstą Dhammą. Tai nušvitimo veiksnių atsiradimo iš eilės proceso pradžia: pirmiausia atsiranda sąmoningumas, po jo – reiškinių tyrinėjimas, pastanga, džiaugsmas, nurimimas, susitelkimas, o baigiasi pusiausvyra; kiekvienas veiksnys atsiranda remdama
10. Page 100–102 Pabbata vagga (septyni nušvitimo veiksnių vaisiai) Kai septyni nušvitimo veiksniai minėtu eiliškumu ugdomi ir gausiai praktikuojami, galima tikėtis septynių vaisių: nuo arahantystės pasiekimo dar šiame gyvenime ar mirties metu iki, jei ji nepasiekiama, įvairių rūšių nebegrįžtančiojo būsenos pagal žemesniųjų pančių išsekimo intensyvumą: pasiekiančio nibbāną tarpinėje būsenoje, pasiekiančio nibbāną netrukus po gimimo, pasiekiančio nibbāną be pastangų, pasiekiančio nibbāną su pastangomis ar einančio aukštyn srove į Akaniṭṭhos pasaulį. Tai rodo, kad
11. Page 102–104 Pabbata vagga (Sāriputta moko vienuolius apie nušvitimo veiksnius) Garbusis Sāriputta Sāvatthyje moko vienuolius Dhammos, kalbėdamas apie septynis nušvitimo veiksnius, ir skelbia, kad jis gali gyventi bet kuriame nušvitimo veiksnyje, kuriame panorėjęs, – ar rytą, ar vidurdienį, ar vakare, – ir pats gali pažinti, ar kiekvienas ugdomas nušvitimo veiksnys yra išsiplėtęs, tvirtas ar dėl kokios priežasties nyksta. Šį įgūdį jis lygina su karaliaus ministru, turinčiu skrynią, pilną gražių įvairių spalvų drabužių, iš kurios jis gali pasirinkti bet kurią drabužių porą,
12. Page 166 Pusiausvyros proto išsilaisvinimas (pabaiga, ištrauka iš ankstesnės dalies) Tai pabaiga, kuri yra ankstesnio, prieš šio failo pradžią esančio turinio tęsinys. Paaiškinama, kad pusiausvyros proto išsilaisvinimas – proto išsilaisvinimas ugdant nušvitimo veiksnius kartu su pusiausvyra – leidžia vienuoliui išlaikyti neutralų protą, nesvarbu, ar jis susiduria su atgrasiais, ar neatgrasiais objektais, kol gali pasiekti niekio sritį, kuri, kaip sakoma, yra pusiausvyros proto išsilaisvinimo viršūnė. Šis turinys yra ištrauka, nepilna nuo pat pradžios.
13. Page 166–174 Saṅgārava sutta Brahmanas Saṅgārava klausia Budos, kodėl kartais ilgai kartotų mantrų nepavyksta prisiminti, o kartais niekada nekartotos mantros aiškiai iškyla atmintyje. Buda atsako, kad penkios kliūtys – juslinis troškimas, piktavališkumas, sustingimas ir mieguistumas, neramumas ir gailestis bei abejonė – užvaldžiusios protą, neleidžia žinoti ir matyti to, kas yra. Jis tai lygina su vandeniu, sumaišytu su dažais, verdančiu, apaugusiu dumbliais, vėjo sujudintu ar drumstu – visais atvejais jame negalima pamaty
14. Page 175–178 Abhayarājakumāra sutta Princas Abhaya klausia Budos apie mokytojo Pūraṇos Kassapos mokymą, kad nežinojimas ir neregėjimas bei žinojimas ir regėjimas atsiranda be priežasties ir sąlygos. Buda tam prieštarauja: abu turi priežastis ir sąlygas – penkios kliūtys yra nežinojimo ir neregėjimo priežastis, o septyni nušvitimo veiksniai – žinojimo ir regėjimo priežastis. Supratęs princas Abhaya sako, kad nuovargis nuo kopimo į Gijjhakūṭos kalną praėjo dėl to, kad išgirdo šią Dhammą. Taip užbaigiamas 6-asis Bojjhaṅga saṃyuttos s
15. Page 179–181 Nušvitimo veiksnių kvėpavimo sąmoningumo ir kt. santrauka (sutrumpintas pālių tekstas apie įvairius suvokimus) Tai trumpų tos pačios formos suttų serija, rodanti, kad septynių nušvitimo veiksnių ugdymas kartu su įvairiais suvokimais, pavyzdžiui, griaučių suvokimu (lavono kaip griaučių apmąstymu), kirmėlėmis knibždančio lavono suvokimu, pamėlusio lavono suvokimu, sukapoto lavono suvokimu ir išpūsto lavono suvokimu (įvairių lavono irimo stadijų apmąstymu), taip pat su meilingu gerumu, užuojauta, džiugesiu dėl kitų, pusiausvyra ir kvėpavimo sąmoningumu, gausiai praktikuojamas duoda didelį vaisių ir didelę n
16. Page 182–185 Nirodha vagga (tęsiamas sutrumpintas pālių tekstas apie įvairius suvokimus) Tęsiant ankstesnį skyrių, pateikiama dar viena suvokimų grupė, kurią galima derinti su nušvitimo veiksnių ugdymu: bjaurumo suvokimas, mirties suvokimas, maisto atgrasumo suvokimas, nesižavėjimo visu pasauliu suvokimas, nepastovumo suvokimas, kančios suvokimas, nesavasties suvokimas, atsisakymo suvokimas, aistros išblėsimo suvokimas ir galiausiai užgesimo suvokimas, kuris išplėtojamas visa forma, parodant, kad jis taip pat duoda didelį vaisių ir didelę naudą. Baigiama gātha, apibendrinančia ir Ān
17. Page 224–225 Ekāyanamagga sutta ir Caṇḍālavaṃsika sutta Buda prisimena naktį netrukus po nušvitimo, kai jis suprato, kad „vienintelis kelias“, vedantis būtybes į apsivalymą, sielvarto įveikimą ir nibbānos pasiekimą, yra būtent keturi sąmoningumo pagrindai. Brahmā Sahampati, sužinojęs šią mintį, pasirodo ir ją patvirtina. Toliau pateikiamas akrobato, lipančio bambukiniu stulpu, ir jo mokinės palyginimas: jei kiekvienas saugo save, jie saugesni, nei jei vienas saugotų kitą. Buda apibendrina, kad sąmoningumo pagrindų ugdymas, kad būtų „apsaugotas savęs“
18. Page 261–263 Indriya saṃyutta, Suddhaka vagga Prasideda nauja saṃyutta apie penkis gebėjimus (indriya): tikėjimą, pastangą, sąmoningumą, susitelkimą ir išmintį. Buda moko, kad kilnusis mokinys, aiškiai pažįstantis šių penkių gebėjimų atsiradimą, užgesimą, žavesį, pavojų ir išsivadavimą tokius, kokie jie yra, vadinamas įėjusiu į srovę, o vienuolis, išsilaisvinęs neprisirišdamas prie šių gebėjimų, vadinamas arahantu. Tada jis parodo, kurioje Dhammos grupėje reikia matyti kiekvieną gebėjimą: tikėjimo gebėjimą – keturiuose įėjimo į srovę veiksn
19. Page 319–322 Sammappadhāna saṃyutta Prasideda nauja saṃyutta apie keturias teisingas pastangas: pastangą neleisti atsirasti dar neatsiradusiems nesveikiems dalykams, pastangą atsikratyti jau atsiradusių nesveikų dalykų, pastangą sukelti dar neatsiradusius sveikus dalykus ir pastangą išlaikyti ir toliau ugdyti jau atsiradusius sveikus dalykus. Naudojama tokia pat Gangos upės palyginimo struktūra kaip ir ankstesnėje saṃyuttoje: teisingų pastangų ugdymas krypsta į nibbāną; tai susiejama su trijų ieškojimų ir penkių aukštesniųjų panči
20. Page 323–325 Bala saṃyutta Saṃyutta apie penkias galias: tikėjimo galią, pastangos galią, sąmoningumo galią, susitelkimo galią ir išminties galią; jos turinys beveik visais atžvilgiais lygiagretus penkiems gebėjimams ankstesnėje saṃyuttoje ir vėl naudojamas Gangos upės, tekančios link nibbānos, palyginimas. Tai tos pačios mokymo grupės pakartojimas, žvelgiant į ją kaip į „galias“, atsilaikančias prieš priešingus nešvarumus, o ne kaip į „gebėjimus“, viešpataujančius savo funkcijose.
21. Page 326–330 Iddhipāda saṃyutta, Cāpāla vagga Prasideda nauja saṃyutta apie keturis galios pagrindus, sėkmės pamatus: susitelkimą dėl noro su pastangos dariniais, susitelkimą dėl pastangos su pastangos dariniais, susitelkimą dėl proto su pastangos dariniais ir susitelkimą dėl tyrinėjimo su pastangos dariniais; juos išugdžius, galima pereiti nuo šio kranto į nibbānos krantą. Buda moko, kad kas apleidžia šiuos galios pagrindus, tas apleidžia ir kilnųjį kelią, teisingai vedantį į kančios išsekimą. Pabaigoje jis parodo, kad visi praeities, atei
22. Page 392–393 Jhāna saṃyutta Buda išdėsto keturias jhānas standartine formule ir palygina: vienuolis, ugdantis ir gausiai praktikuojantis keturias jhānas, linksta, krypsta ir svyra į nibbāną, kaip Gangos upė teka į rytus. Tada jis išvardija penkis aukštesniuosius pančius (formos geismą, beformės geismą, išdidumą, neramumą ir nežinojimą), kurių tiesioginiam pažinimui, perpratimui ir atsisakymui skirtas keturių jhānų ugdymas. Tai rodo, kad jhānos yra ne vien ramybės būsenos, bet ir įrankis subtiliems nešvarumams išrauti su ša
23. Page 394–398 Ānāpāna saṃyutta, Ekadhamma vagga – pagrindinė sutta apie kvėpavimo sąmoningumą Ānāpāna saṃyutta pradedama tuo, kad kvėpavimo sąmoningumas yra vienas dalykas, kuris išugdytas duoda didelį vaisių ir didelę naudą. Išsamiai išdėstomas visas šešiolikos žingsnių praktikos būdas: nuo ilgo ir trumpo kvėpavimo pažinimo, viso kūno patyrimo, kūno darinių nuraminimo, džiaugsmo ir laimės patyrimo, proto darinių nuraminimo ir proto išlaisvinimo iki nepastovumo, aistros išblėsimo, užgesimo ir atsisakymo apmąstymo. Tada kvėpavimo sąmoningumas susiejamas su septyniais nušvitimo veiksniais
24. Page 398–399 Ariṭṭha sutta Buda klausia vienuolių, ar jie ugdo kvėpavimo sąmoningumą. Garbusis Ariṭṭha atsako, kad jis jau ugdo, paaiškindamas tik tiek, kad atsikratė noro praeities ir ateities jusliniams malonumams. Buda nurodo, kad tai dar nėra tikrasis kvėpavimo sąmoningumas, nors toks dalykas tikrai egzistuoja, ir iš naujo išsamiai išdėsto visą šešiolikos žingsnių kvėpavimo sąmoningumo formulę. Tai perspėjimas, kad net iš dalies iškreiptas mokymo supratimas nelaikomas visaverte praktika.
25. Page 399–401 Kimila sutta, pradžia – garbiojo Mahā Kappinos ramybė Buda atkreipia vienuolių dėmesį į garbųjį Mahā Kappiną, kuris sėdi ramiai, visiškai nejudėdamas nei kūnu, nei protu. Vienuoliai patvirtina, kad visada mato jį taip sėdintį, ar jis būtų tarp Saṅghos, ar vienumoje. Buda paaiškina, kad toks nepajudinamumas kyla iš susitelkimo, gimstančio iš kvėpavimo sąmoningumo, kurį ugdantysis pasiekia lengvai, be vargo ir be sunkumų, ir dar kartą išsamiai išdėsto, kaip ugdyti šį kvėpavimo sąmoningumo susitelkimą.
26. Page 401–405 Sutta apie bodhisattos kvėpavimo sąmoningumo susitelkimą ir jutimų nurimimą Buda pasakoja, kad net prieš nušvitimą, būdamas bodhisatta, jis daugiausia gyveno šiame kvėpavimo sąmoningumo susitelkime, todėl jo kūnas nevargo, akys nepavargo, o protas neprisirišdamas išsilaisvino nuo poveikių. Tada jis išdėsto seriją troškimų (ākaṅkheyya): ko tik vienuolis trokštų, visa tai galima pasiekti šiuo kvėpavimo sąmoningumo susitelkimu. Pabaigoje paaiškinama, kad išugdęs šį susitelkimą, ar patirdamas malonų, nemalonų, ar nei malonų, nei nemalonų jutimą, žmogus aiškiai suvokia, kad
27. Page 405–408 Vesālī sutta – mokymas apie bjaurumą ir perėjimas prie kvėpavimo sąmoningumo mokymo Vesālyje Buda daugeliu būdų moko vienuolius apie bjaurumą ir giria bjaurumo meditacijos ugdymą, o tada dviem savaitėms pasitraukia į vienumą. Vienuoliai, per daug intensyviai ugdę bjaurumo meditaciją, ėmė jausti stiprų pasibjaurėjimą ir neapykantą savo kūnams ir ėmė ieškoti žmonių, kurie atimtų jiems gyvybę; kasdien mirdavo po dešimt ar dvidešimt vienuolių. Kai Buda grįžo iš vienumos ir pastebėjo, kad Saṅgha sumažėjo, garbusis Ānanda papasakojo, kas įvyko. Tada Buda sušaukė Saṅghą ir vietoj to i
28. Page 441 Thapati sutta (pabaiga; tekstas nutrūkęs nuo šios dalies pradžios) Ši dalis yra ankstesnės suttos, sakytos grupei thapati (dailidžių ar statybų meistrų), apibendrinanti pabaiga; suttos pradžia šiame faile nepateikta. Kalbama apie tą, kuris turi nepajudinamą tikėjimą Buda, Dhamma ir Saṅgha ir be išskyrimo dalija dovanas doriems žmonėms. Baigiama thapati padėka: jie jaučia, kad jiems didelė laimė, jog Buda juos taip pažįsta.
29. Page 441–446 Veḷudvāreyya sutta Buda, keliaudamas po Kosalos kraštą, atvyksta į brahmanų kaimą Veḷudvārą. Kaimo gyventojai prašo mokymo, kuris padėtų laimingai gyventi namuose ir atgimti gerame likime. Jis išdėsto „su savimi susijusį mokymą“ (attūpanāyika dhammapariyāya) – principą įsijausti į kito padėtį: apmąstyti, kad pats myli gyvenimą ir nenori, kad kiti jį nužudytų, apvogtų, nusižengtų jam lytiniame gyvenime, meluotų ar šmeižtų, todėl ir pats neturėtų to daryti kitiems. Šis principas yra pamatas penkiems priesakams, visi
30. Page 446–451 Dhammādāsa sutta (Dhammos veidrodis) ir pasakojimas apie Ñātikos kaimo pasauliečius sekėjus ir sekėjas Garbusis Ānanda klausia Budos apie keleto vienuolių, vienuolių, pasauliečių sekėjų vyrų ir moterų likimą po mirties. Buda atsako apie kiekvieno likimą pagal jų pasiektą Dhammos lygį, bet mato, kad kiekvieną kartą kam nors mirus būti klausiamam iš naujo jam varginantis dalykas, todėl išdėsto „Dhammos veidrodį“ – keturis principus, kuriais kilnusis mokinys gali pažvelgti į save ir pats nuspėti savo likimą, nepriklausydamas nuo Budos. Taip užbaigiamas pirmasis, Veḷudvāra, skyrius.
31. Page 513 Dhammadinna sutta Pasaulietis sekėjas Dhammadinna kartu su 500 pasauliečių sekėjų ateina pas Budą ir prašo pamokymo ilgalaikei gerovei ir laimei. Jis moko kartkartėmis pasinerti į gilias suttas, susijusias su tuštuma, ir jas apmąstyti. Dhammadinna atsako, kad namuose gyvenantiems su žmonomis ir vaikais tai sunku, ir prašo mokymo, tinkamo tiems, kurie laikosi penkių priesakų. Tada Buda moko jų vietoj to turėti tikėjimą Trimis Brangakmeniais ir kilniesiems mielą dorovę. Tai rodo jo išmintį pritaikant Dhammą prie ki
32. Page 513–516 Mahānāma sutta – apie sunkiai sergančio pasauliečio sekėjo paguodimą Mahānāma klausia, kaip paguosti sunkiai sergantį, mirštantį pasaulietį sekėją. Buda moko paguosti keturiais dalykais: tikėjimu Trimis Brangakmeniais ir dorove. Tada jis parodo, kaip palaipsniui atpalaiduoti ligonio prisirišimą: nuo rūpesčio tėvais, žmona ir vaikais bei žmonių jusliniais malonumais, nukreipiant protą vis aukštyn į aukštesnius dievų pasaulius iki Brahmos pasaulio, o galiausiai atitraukiant protą net nuo Brahmos pasaulio link savasties tapatybės užgesimo, kuris yra tikrasis išsilai
33. Page 516–519 Sappañña vaggos pabaiga ir 7-oji Mahāpañña vagga Ši dalis yra sutrumpintai (peyyāla) išdėstytų mokymų sąrašas, iš eilės rodantis, kad bendravimas su dorais žmonėmis, tikrosios Dhammos klausymasis, išmintingas dėmesys ir praktika pagal Dhammą yra keturių vaisių pasiekimo priežastis ir išminties įgijimo, augimo bei gausos priežastis. Toliau Mahāpañña vagga išvardija net 13 skirtingų išminties rūšių pavadinimų, kurie visi kyla iš tų pačių keturių priežasčių. Taip užbaigiama visa Sotāpatti saṃyutta.
34. Page 520–521 Sacca saṃyutta, 1-oji Samādhi vagga – priežastis žinoti ir matyti tai, kas yra Prasideda Sacca saṃyutta. Buda moko, kad vienuoliai turi ugdyti susitelkimą, nes susitelkusio proto vienuolis aiškiai žino tai, kas yra: aiškiai žino, kad tai kančia, tai kančios kilmė, tai kančios užgesimas, tai kelias į kančios užgesimą. Jis taip pat moko vienuolius pasitraukti į vienumą, kad stengtųsi aiškiai pažinti keturias kilniąsias tiesas.
35. Page 521–523 Kilmingų šeimų sūnūs ir asketai bei brahmanai, pažinę kilniąsias tiesas Šios suttos ta pačia forma kartoja, kad kilmingų šeimų sūnūs, teisingai tapę vienuoliais – ar praeityje, ar ateityje, ar dabartyje, – visi tampa vienuoliais tam, kad pažintų keturias kilniąsias tiesas tokias, kokios jos yra; lygiai taip pat asketai ir brahmanai, kurie visais trimis laikais nušvito, nušvis ar nušviečia, nušvinta būtent pažindami šias keturias kilniąsias tiesas. Taip pabrėžiama, kad visų laikų įšventinimo ir nušvitimo tikslas sutelktas keturiose kilniosiose tiesose.
36. Page 527 Samādhi vagga – mintys ir kalbos, kurių reikia ir nereikia puoselėti Buda draudžia vienuoliams puoselėti nesveikas mintis – juslinių troškimų, piktavališkumo ir žalojimo mintis – ir įvairius filosofinius svarstymus, pavyzdžiui, ar pasaulis amžinas, ar ne, kas nutinka Tathāgatai po mirties, nes šios mintys neveda į nusivylimą, aistros išblėsimą ir kančios užgesimą; vietoj jų reikia mąstyti apie keturias kilniąsias tiesas. Taip pat jis draudžia ginčytis, varžytis siekiant pranašumo ir 32 rūšių tuščias kalbas; vietoj to reikia kalbėti apie keturias kilniąsias tiesas
37. Page 528–532 Dhammacakkappavattana vagga – Dhammacakkappavattana sutta Pirmasis mokymas, išdėstytas penkiems pirmiesiems mokiniams Isipatanos elnių parke. Jis prasideda nurodant du kraštutinumus, kuriais vienuolis neturėtų sekti: pasinėrimą į juslinius malonumus ir savęs kankinimą. Tada Buda išdėsto vidurinį kelią – kilnųjį aštuonialypį kelią, o paskui visiškai išdėsto keturias kilniąsias tiesas su trimis žinojimo ratais ir dvylika aspektų. Mokymui pasibaigus, garbusis Añña Koṇḍañña pirmasis įgyja Dhammos akį. Skambus šauksmas, skelbiantis Dhammos rato pajudinimą,
38. Page 532–534 Tathāgata sutta – visų Tathāgatų žinojimas ir regėjimas Tai to paties principo, kurį Buda Dhammacakkappavattana suttoje išsakė apie save, pakartojimas, išplėstas į bendrą principą „visiems Tathāgatoms“: akis, žinojimas, išmintis, aiškus pažinimas ir šviesa atsiranda dalykuose, kurių anksčiau niekada nebuvo girdėta, t. y. pažįstant keturias kilniąsias tiesas visais trimis ratais ir dvylika aspektų. Tai rodo, kad visiškas keturių kilniųjų tiesų pažinimas yra visuotinė kiekvieno visiškai nušvitusio Budos sąlyga.
39. Page 540–541 Neišsemiami paaiškinimai ir Koṭigāma sutta Pirmoje dalyje sakoma, kad keturios kilniosios tiesos turi neišmatuojamai daug paaiškinimų, žodžių ir išraiškų ir yra tikros, neklaidingos, nekintančios. Toliau atveriamas naujas skyrius – Koṭigāma sutta, kurioje Buda sako, kad būtent dėl to, jog nepažino keturių kilniųjų tiesų, jis ir vienuoliai taip ilgai klajojo gimimų ir mirčių rate, su gātha: kai kilniosios tiesos pamatytos, virvė, vedanti į būtį, ištraukta, kančios šaknis nukirsta ir naujos būties nebėra.
40. Page 547 Gavampati sutta – kas mato vieną tiesą, mato visas tiesas Keletas vyresniųjų vienuolių aptaria, ar tas, kuris mato kančią, mato ir kančios kilmę, kančios užgesimą bei kelią į kančios užgesimą. Vyresnysis Gavampati patvirtina: kas mato bet kurią vieną iš šių keturių tiesų, visada mato ir likusias tris, nes visos keturios kilniosios tiesos priežastingai susijusios į vieną visumą. Tai rodo holistinę kilniųjų tiesų pažinimo prigimtį.
41. Page 548–549 Siṃsapā vagga – siṃsapos lapų palyginimas Buda paima saują siṃsapos lapų ir klausia vienuolių, ko daugiau – lapų saujoje ar viso miško lapų. Kai vienuoliai atsako, kad miško lapų nepalyginamai daugiau, jis sako, kad ir tai, ką jis pažino, bet nemokė, nepalyginamai gausiau nei tai, ką mokė. Jis to nemokė, nes tai neveda į išsilaisvinimą; tai, ko jis moko, yra tik keturios kilniosios tiesos. Tai vienas garsiausių palyginimų Tipiṭakoje.
42. Page 549–550 Vandens sėmimo lapų indo palyginimas ir į orą išmestos lazdos palyginimas Buda moko: jei kas nors teigia, kad padarys galą kančiai, prieš tai nepažinęs keturių kilniųjų tiesų tokių, kokios jos yra, tai neįmanoma – tarsi kas nors bandytų padaryti indą iš netinkamos rūšies lapų ir tikėtųsi juo pasemti vandens. Tada jis pateikia palyginimą su į orą išmesta lazda: krisdama ji kartais nukrenta ant storgalio, kartais ant vidurio, kartais ant plonagalio. Taip ir būtybės, uždengtos nežinojimo ir surištos troškimo, nepastoviai klajoja – kartais iš šio pasaulio į kitą, kartais
43. Page 552–553 Ant iečių smeigiamų vandenyno gyvūnų palyginimas ir aušra – mėnulio ir saulės patekėjimas Buda pateikia palyginimą: jei visą Jambudīpos medieną paverstume iečiomis ir smeigtume ant jų visus didelius ir mažus vandenyno gyvūnus, vis tiek liktų daugybė mažyčių gyvūnų, kurių neįmanoma užsmeigti; taip ir tie, kurie išsivaduoja iš tokios didžiulės netekčių būsenos, yra tie, kurie pažino keturias kilniąsias tiesas. Tada jis sako: kaip aušra yra saulės patekėjimo pranašas, taip teisinga pažiūra yra keturių kilniųjų tiesų perpratimo pranašas; o keturias kilniąsias tiesas mokančio Tathāgatos p
44. Page 568 Aklo vėžlio ir jungo su viena skyle vandenyne palyginimas Buda pateikia garsų palyginimą: jei vandenyne plūduriuotų medinis jungas su viena skyle, o aklas vėžlys iškiltų į paviršių kartą per šimtą metų, tikimybė, kad vėžlio kaklas pataikys tiksliai į jungo skylę, beveik lygi nuliui. Tačiau jis sako, kad tikimybė kvailiui, patekusiam į netekčių būsenas, vėl atgimti žmogumi dar mažesnė, nes netekčių būsenose nėra Dhammos praktikos, tik stipresnių būtybių skriaudžiamos silpnesnės. Todėl jis moko, kad gimti žmogumi, sulaukti Budos pasirodymo ir išgirsti jo
45. Page 569–571 Septynių akmenėlių palyginimas su Sineru kalnu Buda pateikia palyginimą: jei septynis mungo pupelės dydžio akmenėlius palygintume su Sineru kalnu, jie būtų tokie maži, kad jų net negalima būtų lyginti su Sineru kalnu. Taip ir kilniojo asmens, tobulo pažiūra (įėjusio į srovę), kuriam liko atgimti ne daugiau kaip septynis kartus, likusi kančia yra labai maža, palyginti su jau išsekusia ankstesnės kančios mase. Tai rodo didžiulę keturių kilniųjų tiesų perpratimo naudą. Pabaigoje pateikiama apibendrinanti gātha, užbaigianti 5-ąjį skyrių, vadinam