Vidutinio ilgio suttų rinkinys: Paskutiniai penkiasdešimt

Summarised by AI from the whole volume (10 topics) — click to jump to where a topic begins.

1. Page 179 Isigili sutta Buda, būdamas ant Isigili kalno prie Rājagahos, pasakoja šio kalno vardo kilmę: senovėje ten ilgai gyveno net 500 paccekabudų; įėję į kalną, jie pranykdavo žmonėms iš akių, todėl žmonės manė, kad kalnas „praryja“ tuos išminčius, ir pavadino jį Isigili. Tada Buda vieną po kito išvardija paccekabudų vardus ir baigia ilgomis gāthomis, šlovinančiomis paccekabudas, išsivadavusius iš troškimo, vedančio į būtį. Ši sutta rodo, kad praeityje, be visiškai nušvitusių Budų, būta ir savarankiškai nušvitusiųj
2. Page 180–189 Mahācattārīsaka sutta Buda aiškina „kilnųjį teisingą susitelkimą su jo priežastimis ir reikmenimis“ – aštuonis kelio veiksnius, kurie drauge sudaro susitelkimą, aiškindamas kiekvieną (teisingą pažiūrą, ketinimą, kalbą, veiksmą, pragyvenimą) dviem lygmenimis: pasauliniu, su poveikiais, priklausančiu nuopelnams, ir kilniuoju, antpasauliniu, visiškai be poveikių. Jis parodo, kaip teisinga pažiūra vadovauja visiems kitiems kelio veiksniams. Pabaigoje įspėjama, kad kas peikia šį mokymą, turi net 10 pagrindų būti peikiamas
3. Page 202 Ānāpānasati sutta Buda gyvena Migāramātos rūmuose kartu su daugybe vyresniųjų vienuolių, tokių kaip Sāriputta, Mahā Moggallāna ir Mahā Kassapa. Pavāraṇos pilnaties naktį jis giria Saṅghą, kad ji tyra ir tvirtai įsišaknijusi Dhammoje, ir išsamiai moko kvėpavimo sąmoningumo (ānāpānasati) – sąmoningo įkvėpimo ir iškvėpimo stebėjimo 16 pakopų. Jis paaiškina, kad gausiai ugdomas kvėpavimo sąmoningumas ištobulina keturis sąmoningumo pagrindus, keturi sąmoningumo pagrindai ištobulina septynis nušvitimo veiksnius, o sept
4. Page 203–216 Kāyagatāsati sutta Grupė vienuolių kalbasi apie Budos žodžius, kad kūno sąmoningumas turi didelį vaisių ir didelę naudą. Atėjęs Buda išsamiai paaiškina, kaip ugdyti kūno sąmoningumą: nuo kvėpavimo stebėjimo, sąmoningumo visose kūno padėtyse, visapusiško aiškaus suvokimo, 32 kūno dalių (plaukų, plaukelių, nagų, dantų, odos ir t. t.) apmąstymo, keturių elementų apmąstymo, lavono kapinėse devynių stadijų apmąstymo iki keturių jhānų pasiekimo. Jis sako, kad kūno sąmoningumą ugdančiam Māra neranda progos, ir toks žmogu
5. Page 347 Devadūta sutta Buda moko apie „dievų pasiuntinius“ – penkis perspėjimo ženklus, pasirodančius visiems žmonėms: naujagimį, senį, ligonį, nubaustą žmogų ir lavoną. Jis pasakoja, kad kai blogai elgęsis žmogus miršta ir patenka į pragarą, karalius Yama jo klausia, ar jis matė šiuos pasiuntinius ir ar susiprato daryti gera. Kai tas atsako, kad matė, bet buvo neapdairus ir gero nedarė, Yama nurodo, kad tas blogas darbas yra jo paties veiksmas – niekas kitas jo nepadarė – ir jis pats turi patirti jo vaisius. Tada išs
6. Page 348–351 Bhaddekaratta sutta Buda moko vienuolius „vienos palaimingos nakties“ (bhaddekaratta) principo gāthomis, kurios sako: nereikia vaikytis praeities, kuri jau praėjo, nereikia puoselėti vilčių dėl ateities, kuri dar neatėjo, o reikia nepajudinamai aiškiai matyti tuo metu esamą dabarties reiškinį. Tada jis išsamiai paaiškina, kad „vaikytis praeities“ reiškia mėgautis penkiomis sankaupomis, kokios buvo praeityje, „puoselėti vilčių dėl ateities“ – mėgautis mintimi, kad penkios sankaupos tokios bus ateityje, o „būti nublo
7. Page 375 Lomasakaṅgiyabhaddekaratta sutta Dievų sūnus, vardu Candana, klausia garbiojo Lomasakaṅgiyos, ar jis prisimena bhaddekaratta santrauką ir gāthas. Garbusis Lomasakaṅgiya prisimena gāthas (kurias Buda buvo išdėstęs Tāvatiṃsos dievams po pāricchattaka medžiu), bet nežino jų išsamios prasmės, todėl nukeliauja pas Budą į Jetavaną prašyti paaiškinimo. Buda atskleidžia, kad tas dievų sūnus buvo Candana, labai atidžiai klausęsis Dhammos, tada išdėsto gāthas ir paaiškina jų prasmę – nesivaikyti praeities, nepuoselėti vilčių dėl ateities
8. Page 376–385 Cūḷakammavibhaṅga sutta Jaunuolis Subha, Todeyyos sūnus, klausia Budos, kodėl žmonės skiriasi: vieni gyvena trumpai, kiti ilgai, vieni daug serga, kiti sveiki, vieni neišvaizdūs, kiti gražūs, vieni menki, kiti galingi, vieni vargšai, kiti turtingi, vieni gimsta žemoje, kiti aukštoje šeimoje, vieni kvaili, kiti išmintingi. Buda atsako: „Būtybės yra savo kammos savininkės, savo kammos paveldėtojos“, ir paaiškina porą po poros, kokie nesveiki veiksmai veda į kokius blogus vaisius: gyvybės atėmimas – į trumpą gyvenimą, žia
9. Page 410 Saḷāyatanavibhaṅga sutta Buda vienuoliams išsamiai išdėsto šešių porų jutimų sričių skirstymą: vidines ir išorines jutimų sritis, šešias sąmonės rūšis, šešis sąlyčius, aštuoniolika proto tyrinėjimų ir dar keletą žinotinų dalykų grupių, ypač atskirdamas džiaugsmą, liūdesį ir pusiausvyrą, susijusius su juslinių malonumų gyvenimu (gehasita), nuo susijusių su atsižadėjimu (nekkhammasita). Jis moko, remiantis subtilesniais dalykais, laipsniškai atsikratyti grubesnių. Pabaigoje pateikiamas palyginimas: dramblių, arklių ar jau
10. Page 411–422 Uddesavibhaṅga sutta Buda vienuoliams pateikia trumpą mokymo santrauką apie tai, kaip apmąstyti taip, kad sąmonė nebūtų išsiblaškiusi į išorę ir neįstrigtų viduje, ir, neišplėtojęs jos, pasitraukia į savo buveinę. Todėl vienuoliai eina pas garbųjį Mahā Kaccāną, garsėjantį išmintimi, ir prašo išsamiai paaiškinti prasmę. Jis paaiškina, kad sąmonė išsiblaškiusi, kai protas prisiriša prie per jutimų sritis suvokiamų objektų, o protas įstrigęs viduje, kai prisiriša prie jhānos laimės, ir paaiškina nerimą bei baimę, kylan