Vienuoliai, prie bet ko, kas išlavino, dažnai praktikavo atidą kūnui, Mara neranda priėjimo, jis netampa Maros objektu. Panašiai, vienuoliai, kaip kai žmogus sviedžia lengvą siūlų kamuolį į kieto medžio stulpą, laikantį skersinį kartį, kaip manote, vienuoliai, ar tas lengvas siūlų kamuolys įeitų į kieto medžio stulpą, laikantį skersinį kartį?” „Ne, Garbusis.” „Lygiai gi, vienuoliai, taip prie bet ko, kas išlavino, dažnai praktikavo atidą kūnui, Mara neranda priėjimo, jis netampa Maros objektu. Panašiai, vienuoliai, kaip jei būtų drėgna malka su syvais, ir ateitų žmogus su lazdele ugniai įžiebti (galvodamas): „Įžiebsiu ugnį, iššauksiu liepsną.” Kaip manote, vienuoliai, ar tas žmogus tą drėgną malką su syvais trindamas lazdele įžiebtų ugnį, iššauktų liepsną?” „Ne, Garbusis.” „Lygiai gi, vienuoliai, taip prie bet ko, kas išlavino, dažnai praktikavo atidą kūnui, Mara neranda priėjimo, jis netampa Maros objektu. Panašiai, vienuoliai, kaip jei būtų ant laikiklio stovintis iki viršaus, iki krašto pripildytas puodas su vandeniu, ir ateitų žmogus nešinas vandeniu. Kaip manote, vienuoliai, ar galėtų tas žmogus supilti vandenį (į puodą)?” „Ne, Garbusis.” „Lygiai gi, vienuoliai, taip prie bet ko, kas išlavino, dažnai praktikavo atidą kūnui, Mara neranda priėjimo, jis netampa Maros objektu.