Ir štai, netrukus po to, kai Palaimintasis išėjo, tie vienuoliai pagalvojo: „Mielieji, Palaimintasis atsikėlęs išėjo pas save trumpai išdėstęs mums šią santrauką, bet neišanalizavęs detaliai jos prasmės: „Vienuoliai, vienuolis turėtų save tyrinėti taip, kad jo sąmonė nesiblaškytų, neišsisklaidytų po išorę ir neįstrigtų viduje, ir kad dėl nesisavinimo jis nebūtų tąsomas troškimo. Vienuoliai, kai sąmonė nesiblaško, neišsisklaido po išorę ir neįstringa viduje, dėl nesisavinimo troškimo netąsomam žmogui ateityje nekils priežastis kentėti: gimti, senti ir mirti.” Kas galėtų detaliai išanalizuoti ir paaiškinti prasmę Palaimintojo trumpai išdėstytos santraukos, kuri liko neišanalizuota?” Ir štai tie vienuoliai pagalvojo: „Šis garbingasis Mahakaččana yra išgirtas Mokytojo ir gerbiamas išmintingųjų švento gyvenimo bičiulių. Mahakaččana gali detaliai išanalizuoti ir paaiškinti prasmę Palaimintojo trumpai išdėstytos santraukos, kuri liko neišanalizuota. Kodėl mums nenuėjus pas Mahakaččaną. Nuėję paklausime jo apie tai.” Ir štai tie vienuoliai nuėjo pas Mahakaččaną. Nuėję, jie apsikeitė su Mahakaččana mandagiais sveikinimais. Apsikeitę mandagiais sveikinimais ir draugiškais žodžiais, jie atsisėdo iš šono. Sėdėdami iš šono tie vienuoliai štai ką pasakė Mahakaččanai:
